Ugnis dažniau įsiplieskia miesteliuose ir kaimo vietovėse
Draudimo bendrovės nuo gaisro nukentėjusius, bet apsidraudusius klientus taip pat vadina pačiais brangiausiais ir kartu su ugniagesiais kviečia būti atidiems bei neprarasti budrumo. Viena iš patikimų apsaugos priemonių – būste įrengtas autonominis dūmų detektorius, įspėjantis apie prasidėjusį gaisrą.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, 2020 m. Lietuvoje kilo 8846 gaisrai. Palyginti su 2019 m., kai kilo 11507 gaisrai, jų skaičius sumažėjo 23,1 proc. Tai mažiausias gaisrų skaičius per 17 metų. Tačiau yra ir kita pusė, skaudesnė - palyginti su 2019 m., gaisruose žuvo net 25 gyventojais, arba 35,7 proc., daugiau nei užpernai. Praėjusiais metais gaisruose žuvo 95 žmonės (2019 m. – 70), iš jų 2 vaikai, o 142 gyventojai patyrė traumų. Vilniaus apskrityje gaisrų kilo daugiausiai (2563), o žuvusiųjų skaičius didžiausias Kauno apskrityje (23).
Per keturis šių metų mėnesius Lietuvoje kilo 3384 gaisrai, kuriuose žuvo 46 žmonės, iš jų 3 vaikai, o 63 gyventojai patyrė traumų. Miestuose žuvo 12 žmonių (26 proc.), o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 34 (74 proc.), t. y. kaimiškose vietovėse gaisruose žuvo 2,8 karto daugiau žmonių nei miestuose.
Šiemet daugiausia žmonių žuvo šeštadienį (10 gyventojų) ir trečiadienį (9). Žuvusių žmonių amžiaus vidurkis – 63 metai.
Dažniausios šiemet kilusių gaisrų pagrindinės priežastys – krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimai bei gedimai (25,2 proc.), pašalinis ugnies šaltinis (16,3 proc.), neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (13,2 proc.), elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai (9,4 proc.). Įregistruoti 68 padegimai.
Išmokos siekia šimtatūkstantines sumas
Praėjusiais metais iš viso „Lietuvos draudimo“ apdraustuose gyventojų būstuose užfiksuoti 1006 gaisrai, kurių nuostoliams atlyginti skirta 4 mln. eurų. Bendrovės atliktos analizės duomenimis, daugiausia gaisrų kyla 1940–1988 metų statybos namuose. „Gaisrai procentine išraiška kyla panašiai tiek mūriniuose tiek mediniuose ar apmūrytuose namuose, tačiau vienareikšmiai patirti nuostoliai ir turto sugadinimo lygis būna didesnis mediniuose, rąstiniuose, apmūrytuose namuose“, - sako Žalų departamento vadovas Artūras Juodeikis.
„Lietuvos draudimo“ statistikos duomenimis, vidutinė gaisro žala yra 4100 eurų, o išmokos labai svyruoja, atsižvelgiant į aplinkybes: nuo kelių šimtų eurų dėl aprūkusių patalpų iki šimtų tūkstančių, kai sudega visas žmonių turtas. Skaičiuojama, kad didžiausias pernai metų nuostolis po gaisro nuosavame name buvo 8,4 karto didesnis nei gaisro bute nuostolis.
„2020-aisiais turėjome du didelius gaisrus, kurių išmokos klientams viršijo 100 tūkst. eurų. Ugnis suniokojo dviejų aukštų namus, mansardas, garažus. Būna atvejų, kai sudega ne tik namo savininkų, bet ir svečių daiktai, jų automobiliai. Gaisras nuosavuose namuose ne tik kyla dažniau, bet ir kainuoja brangiau. Praėjusiais metais didžiausia išmoka dėl gaisro bute siekė 20 tūkstančių eurų, o name – net 130 tūkstančių eurų“, – skaičius vardino A. Juodeikis.
Nors gaisrai sudaro apie 5 proc. nuo visų būsto draudimo žalų skaičiaus, bet šios žalos didesnės maždaug 5-15 kartų už kitų įvykių vidutines žalas ir gali sukelti šimtatūkstantinius nuostolius, kuriuos atlyginti be draudimo pagalbos dažnam itin sudėtinga.
„Nors ne visi gaisrai būna dideli, atvirkščiai, didžiąją dalį gaisrų sudaro būtent mažesni, juos laiku pastebėti ir suvaldyti padeda būtent dūmų davikliai - priemonė, skirta pirmiausia gelbėti gyvybes, kas yra labai svarbu, jei gaisras kyla patalpoje, kur yra žmonių, ypač jei tai atsitinka naktį. Dūmų jutiklis nepadės sumažinti gaisro nuostolių, jei, pavyzdžiui, gaisras kyla būste, kurio gyventojų nėra namuose. Tačiau, jeigu gyvenama daugiabutyje ar netoliese esama kaimynų, detektorius gali išgelbėti ir turtą - signalą išgirdę asmenys greitai sureaguoja, imasi teisingų veiksmų ir eliminuoja gaisro židinį“, - sako A Juodeikis.
Kokius detektorius pirkti, kur įrengti ir kaip juos prižiūrėti
Autonominis dūmų signalizatorius turi būti sertifikuotas pagal Europos standartą EN 14604:2005/AC:2008 ir paženklintas CE ženklu. Tai užtikrins, kad įsigijote kokybišką įrenginį. Detektoriai gali būti su keičiamais maitinimo elementais, arba su integruota baterija, kurios nereikia keisti visą prietaiso tarnavimo laikotarpį (apie 10 metų). Detektoriai su keičiamais maitinimo elementais yra pigesni, tačiau reikalauja daugiau priežiūros (kasmet būtina keisti maitinimo elementus).
Ugniagesiai pataria gyvenamajame būste (kiekviename aukšte) įrengti bent vieną autonominį dūmų detektorių. Tai yra minimalus reikalavimas, tačiau dūmų plitimą riboja įvairios pastato konstrukcijos (sienos, durys, perdangos ir pan.). Rekomenduojama šiuos prietaisus įrengti kiekvienoje patalpoje, kurioje žmonės miega ir koridoriuose arba bendrose erdvėse prieš miegamuosius. Nepatariama jų įrengti virtuvėje, ar tose vietose, kur gali išsiskirti garai.
Įrengiant autonominius dūmų detektorius būtina vadovautis gamintojo instrukcija. Kadangi karšti dūmai kyla į viršų ir kaupiasi palubėje, šie prietaisai turėtų būti montuojami ant lubų. Tik tais atvejais, kai nėra galimybės jų įrengti ant lubų, autonominiai dūmų detektoriai gali būti įrengiami ant patalpos sienos, kuo arčiau lubų.
Parenkant detektoriaus tvirtinimo vietą, būtina prisiminti, kad kartais teks pakeisti elementus, patikrinti jo veikimą, todėl rekomenduojama juos įrengti lengvai prieinamose vietose.
Kad autonominiai dūmų detektoriai patikimai veiktų, svarbu periodiškai patikrinti jų veikimą paspaudžiant testavimo mygtuką. Jeigu šie prietaisai yra su keičiamais maitinimo elementais, juos reikėtų keisti kasmet. Dulkės ir nešvarumai mažina jo jautrumą, todėl reikėtų neužmiršti nuvalyti dulkių.
Priešgaisrinės saugos nesilaikančių laukia baudos
Vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 525 str. už priešgaisrinių saugos taisyklių pažeidimą yra skiriama bauda asmenims nuo 10 iki 70 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 30 iki 600 eurų. Jeigu dėl pažeidimo gali kilti gaisras, sprogimas, tai užtraukia baudą asmenims nuo 20 iki 70 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 580 eurų.
Praktiški patarimai, kaip apsisaugoti nuo ugnies
Gaisras kyla žaibišku greičiu: nuo nuorūkos užsidegus sofai ar foteliui jau po 3 minučių kambarys prisipildo nuodingų dūmų. Kambaryje esantys žmonės praranda sąmonę ir užtrokšta. Jau po 10–15 minučių liepsnoja visas kambarys.
Ugniagesiai pataria iš anksto pagalvoti, kaip elgsitės kilus gaisrui, kuo gesinsite, kaip išeisite iš patalpos, aptarkite, kaip reikėtų elgtis, jeigu liepsna ir dūmai atkirstų jums įprastą išėjimą (išlipsite per langą, išeisite į balkoną). Paskirkite susitikimo vietą lauke, tuomet žinosite, ar visi išėjo iš degančio pastato. Taip pat sutarkite, kaip ir kam pranešite apie gaisrą.
Jeigu dega jūsų butas:
skambinkite skubiosios pagalbos tarnybos telefonu 112;
negelbėkite savo turto;
išeikite iš buto;
uždarykite duris, bet neužrakinkite jų;
nesinaudokite liftu, leiskitės laiptais;
pasitikite atvykstančius ugniagesius.
Jeigu patalpoje daug dūmų:
užsidenkite burną ir nosį drėgnu audiniu;
eikite pasilenkę arba šliaužkite;
jeigu negalite išeiti į laiptinę, eikite į balkoną ir šaukitės pagalbos.
Jeigu dega kaimynų butas:
skambinkite skubiosios pagalbos tarnybos telefono numeriu 112;
jeigu laiptinėje daug dūmų, likite savo bute;
uždenkite drėgnais skudurais durų ir ventiliacijos angas;
prieikite prie lango ar išeikite į balkoną, kad ugniagesiai jus matytų.
Jeigu užsidegė drabužiai:
griūkite ant žemės, vartykitės į visas puses, kad ugnis užgestų;
užsidenkite veidą rankomis;
jeigu dega kitas žmogus, pargriaukite jį, ugnį slopinkite (nuo galvos kojų link) po ranka esančiomis nedegiomis medžiagomis;
nudegimo vietą aušinkite vandeniu, sniegu (15 min.), uždėkite drėgną rankšluostį ar audeklą.
skambinkite skubiosios pagalbos tarnybos telefono numeriu 112.
