Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos klimatologas Donatas Valiukas teigė, kad dėl vykstančios klimato kaitos tam tikri gamtos reiškiniai šalyje ne tik stiprės, bet ir dažnės, pavyzdžiui, audros, stiprūs vėjai.

Nuostolių neša ne tik liūtys, bet ir sausros

Būtent daugiausiai žalos gyventojams ir gali pridaryti audros ir vėjai. Taip pat besikeičiant klimatui galimos dažnesnės ir stipresnės sausros, o liūtys ar ilgai besitęsiantis lietus gali užtvindyti tam tikras teritorijas.

Kita vertus, D. Valiukas ramina, kad tokių tornadų, kurie siaučia Pietų JAV valstijas, net ir šiltėjant klimatui, Lietuvoje nesulauksime.

„Tokių tornadų, kaip matome keliaujančius Floridoje, Japonijoje ar Taivane, nesulauksime, nes tiesiog Lietuvoje jų nebūna. Čia turime šiek tiek kitokią specifiką: su ciklonais atkeliaujančius stiprius vėjus ar škvalą, kai labai greitai sustiprėja vėjas, arba kyla viesulas, tačiau jie nepalyginamai mažesnio masto“, – tęsė pašnekovas.

Kaip pastebėjo klimatologas, žmonių turtui žalos gali padaryti ne tik minėtos liūtys, potvyniai ir audros, bet ir sausros.

Be to, Lietuvoje pastebima ir staigių oro temperatūros pokyčių, kurie itin pavojingi žmogaus sveikatai, pavyzdžiui, karščio bangos, kai kelioms dienoms termometro stulpelis šokteli aukščiau 30 laipsnių šilumos.

Foto: A. Aleksėjūnienės nuotr./GRYNAS.lt

Vėjas laužė tvoras, nešiojo nepritvirtintus daiktus kiemuose


Žalos atnešusių gamtos reiškinių turėjome jau ir šiemet. Pavyzdžiui, kovo viduryje Lietuvą talžė galingas vėjas. Ciklonas „Laura“ pridarė nuostolių ne tik ant brangaus turto verčiant medžius, bet ir be elektros liko daug žmonių.


Pavyzdžiui, kaip pranešė žiniasklaida, Plungės ir Rietavo savivaldybėse ugniagesiams teko vykti net 28 kartus šalinti medžių, užvirtusių ant kelių, elektros laidų, automobilių.

Gyventojai pasakojo, kad stiprus vėjas laužė šakas, tvoras, laikinius statinius, kartu nešiojo kiemuose esančius, nepritvirtintus daiktus.

O Ukmergėje vėjo nuplėštas stogas net pareikalavo gatve einančios moters gyvybės.

Teko išmokėti ir 30 tūkst. eurų

Draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ Gyventojų turto draudimo vadovas Andrius Gimbickas pasakojo, kad Lietuvoje audros ir stiprus vėjas būtent ir yra tie gamtos reiškiniai, kurie daugiausiai pridaro žalos gyventojų būstui. Kiek rečiau – kruša, liūtys, stiprus snygis ar žaibavimas.

„Nors audrų pasitaiko kiekvienais metais, ypač audringai prasidėjo šie metai. O kaip rodo tyrimai, tokių žalų skaičius ir mastas tik didės“, – tikino pašnekovas.

Draudimo bendrovė skaičiuoja, kad šiemet kovo mėnesį per Lietuvą praėjusi audra „Laura“ buvo per visą dešimtmetį daugiausiai nuostolių atnešusi audra. Tuomet per dieną nukentėjo net 3,3 tūkst. įmonės klientų būstas. Žaloms atlyginti teko išmokėti 1,6 mln. eurų.

Praėjusiais metais draudimo bendrovėje buvo registruoti 3,56 tūkst. įvykių, kurių metu žala buvo patirta dėl gamtos jėgų. Šiemet šis skaičius buvo viršytas jau per keturis pirmuosius šių metų mėnesius. Per juos dėl žalos jau kreipėsi 3,9 tūkst. klientų.

Vėjas Panevėžyje plėšė namų stogus ir rovė medžius

Skaičiuojama, kad vidutinis nuostolis, patirtas dėl gamtos jėgų pastatams siekė 370 eurų, namų turtui – 330 eurų.

„Ir net jei atrodo, kad audros dažniausiai sukelia nedidelius, kelis šimtus eurų siekiančius nuostolius, su tuo tikrai nesutiktų tie mūsų klientai, kuriems audros metu buvo nuplėšti pastatų stogai, lietus per kiaurą nuplėštą stogą sulijo kambariuose esančius baldus ir kitą turtą“, – pasakojo A. Gimbickas.

Praėjusiais metais didžiausia suma, kurią bendrovei teko sumokėti klientams už gamtos reiškinių sukeltą žalą, siekė 30 tūkst. eurų. Šiemet jau buvo išmokėta ir 21 tūkst. eurų.

Kaip vengti nuostolių

„Taigi šiemet, dar metams neįpusėjus, jau atlyginome rekordinį gamtos žalų nuostolį mūsų apsidraudusiems klientams. Tačiau reikia įvertinti, kad apie pusė Lietuvoje esančių nuosavų namų yra neapdrausti, tad jų savininkams žalas tenka kompensuoti iš savo santaupų“, – kalbėjo įmonės atstovas.

Nuostolių gali sukelti ir elektros įtampos svyravimai, sukelti audringo oro. Bendrovės skaičiavimu, pernai metais dėl šios priežasties klientams išmokėta 680 tūkst. eurų, per pirmus keturis šių metų mėnesius – 200 tūkst. eurų. Dėl elektros įtampos svyravimų dažniausiai perdega tokie prietaisai kaip oro siurbliai, kondicionieriai, šaldytuvai, orkaitės, modemai, televizoriai, signalizacijos, šildymo sistemos, skalbimo mašinos, indaplovės.

Andrius Gimbickas

„Žmonėms patartume nuolat rūpintis savo gyvenamaisiais namais: neapleisti ir nuolat prižiūrėti pagalbinių pastatų konstrukcijas. Labai svarbu išlaikyti namo stogo konstrukciją vientisą ir sandarią: nedidelis lietaus vandens pratekėjimas per daug metų gali paveikti medieną taip, jog ji praras savo tvirtumą, pastatas gali sugriūti, paveiktas stipresnio vėjo“, – patarimais dalijosi pašnekovas.

Taip pat siūloma gyventojams išvykstant iš namų nepamiršti sandariai uždarinėti langus ir duris. Jei pranešama apie artėjančią audrą, reikia išjungti elektros prietaisus iš tinklo, kieme esančius lauko baldus, batutus, pritvirtinti prie stacionarių objektų. Kartu reikėtų prižiūrėti kieme augančius medžius: jei jie seni, nudžiuvę, gali lūžti, imtis atsargumo priemonių.