Į keistą lašėjimą nekreipė dėmesio: vieną naktį nubudo plaukiančiame bute

Prieš ketverius metus apsigyvenus viename bute Kaune, kauniečiui Mindaugui ne kartą teko patirti rūpesčių dėl užlieto buto. Kaip teigia vyras, nelaimės buvo galima išvengti, jei būtų laiku sureaguota į lašėjimą iš lubų, tačiau į tai jis kurį laiką nekreipė dėmesio.

„Čia mano mamos butas, kuriame nuo senų laikų buvo problematiškas kaimynas. Mama perspėjo, kad anksčiau čia pastoviai užpildavo. Namas yra senos statybos, vamzdynas irgi senas. Pirmus metus viskas buvo gerai, bet prieš kokius 2 metus pradėjo karts nuo karto iš lubų pavarvėti. Nekreipdavau į tai daug dėmesio, vis laiko neturėdavau, o ir žalos kažkokios nuo to nebuvo. Tačiau pamenu, vieną naktį atsikėliau į tualetą, ir žiūriu, kad viskas plaukia. Netrukus ir kaimynė iš apačios skambina, kad jai irgi pila. Visa laimė, kad ji nenukentėjo ir pretenzijų neturėjo.

Užlietas būstas
Foto: Shutterstock


Kartais pagalvoju, kad viskas galėjo būti ir blogiau. Todėl svarbu laiku viskuo pasirūpinti, nes tenka padengti ne tik savo nuostolius, bet ir kaimyno“, – pastebi vyras.

Daugiausiai problemų sukelia trūkusi maišytuvo žarnelė

Priežastys, kodėl butas buvo užlietas, gali būti įvairios – tai gali būti nusidėvėjusios ir sutrūkinėjusios maišytuvų, skalbimo mašinų ar indaplovių prijungimo žarnelės, sprogę vamzdžiai. Vis dėlto, įmonės „Vilniaus santechnikas“ vadovas Ernestas Osipovič Bezuško pastebi, kad dažniausia užliejimo priežastimi tampa trūkusi maišytuvo žarnelė.

„Mano manymu, didžiausia problema, kad žmonės, ilgam laikui išeidami, neužsisuka ventilių. Pavojingiausias dalykas yra trūkusi maišytuvo žarnelė, reikėtų bent kas 4 metus atidžiai pasitikrinti, ar ji neišsipūtusi, ar viskas gerai. Būna, žmonės išeina iš namų, o žarnelė sprogsta – tai įsivaizduokite, kiek kubinių metrų vandens per 8 valandas gali prisisukti. Taip ne tik save užlieji, bet ir visus gyventojus žemesniuose aukštuose“, – perspėja įmonės „Vilniaus santechnikas“ vadovas.

Santechnika
Foto: Adobe Stock


Taip pat jis pastebi, kad dažniausiai santechnikos avarijos įvyksta nakties metu, kuomet mažiau naudojamasi vandeniu, o nuo to padidėja spaudimas vamzdynuose.

„Tekę matyti, kaip, sprogus vamzdžiui, po tokios avarijos žmogui buvo sugadinti laiptai į antrą aukštą, permirko sienos, lubos, sugadinta sanitarinio mazgo ir katilinės siena. Tai – milžiniški nuostoliai. O patarimas yra paprastas: jeigu batai plyšo, reikia keisti, lygiai tas pats galioja ir santechnikoje. Prižiūri – turi, neprižiūri – neturi. Kaip ir visur, reguliari priežiūra yra reikalinga“, – pabrėžia E. Osipovič Bezuško.

Vidutinė užpylimo žala siekia 535 eurus

Draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ duomenimis, per keturis šių metų mėnesius užfiksuota 2200 vandens užliejimo žalų. Tai reiškia, jog kas savaitę gyventojų būstuose įvyko po 130 vandens užliejimų arba po 18 užliejimų kasdien. Vidutinė užpylimo žala siekia 535 eurus. Kaip pastebi „Lietuvos draudimo“ Gyventojų turto draudimo vadovas Andrius Gimbickas, užliejimų skaičiai yra panašūs į pernai metų to peties laikotarpio užliejimo žalas.

„Užliejimų žalos būdingesnės butams nei namams ar kito tipo pastatams. Butuose tokio pobūdžio žalų dažnis yra 4,5 karto didesnis nei gyvenamuose namuose. Sprogus vamzdžiui buto sienoje, paprastai nukenčia ne tik to buto, kuriame įvyko avarija, šeimininkų turtas, bet ir apliejami žemiau esantys butai. Trečdaliu atvejų, kai įvyksta užliejimas, nuo vandens nukenčia ne tik šeimininkų, bet ir kaimynų turtas. Nors butuose užpylimų žalos nepalyginamai dažnesnės nei nuosavuose namuose ar kotedžuose, tačiau vidutinė žala, įvykus užliejimui name ar kotedže, yra 20 proc. didesnė nei vidutinė žala bute“, – teigia A. Gimbickas.

Vanduo
Foto: Shutterstock


Anot jo, būsto užpylimo nuostoliai gali susidėti net iš 3 dalių. Dažniausiai žala padaroma patiems pastatams, sienoms, grindims ir vidutinė žala siekia 500–800 eurų. Taip pat užliejimo metu neretai nukenčia kilnojamas turtas, vaizdo ir garso aparatūra, buitinė technika, baldai, namų apyvokos daiktai, vertybės – pinigai, papuošalai, paveikslai, kiti daiktai, esantys namuose. Šiais atvejais vidutinė žala siekia apie 400 eurų. Be to, įsikūrus bute ir tekančiam vandeniui pasiekus žemiau gyvenančius kaimynus, patiriami papildomi nuostoliai, kurie vidutiniškai siekia 750 eurų, mat, neapsidraudus civilinės atsakomybės draudimu, nuostolius tenka atlyginti ir nukentėjusiems kaimynams.

„Dažniausiai užliejimų žalos atsitinka senos statybos daugiabučiuose, taip yra dėl senų, ilgus metus nekeistų vamzdynų susidėvėjimo, tačiau brangiausiai kainuoja vandens užliejimo nuostoliai naujos statybos būste. Pavyzdžiui, jei užliejimas įvyksta sovietmečiu statytame bute, vidutinė mūsų atlyginama žala siekia 430 eurų, tačiau jei užliejimas įvyksta pastarąjį dešimtmetį statytame naujame bute, žalos dydis beveik padvigubėja ir siekia 850 eurų“, – pastebi A. Gimbickas.

Tiesa, įvykus avarijai, dažnai kyla neaiškumų, kas atsakingas už žalą: aukščiau gyvenantis kaimynas, bendrija, administratorius ar visi daugiabučio namo gyventojai proporcingai savo gyvenamam plotui. Kaip aiškina A. Gimbickas, priklausomai nuo apliejimo priežasties, atsakyti tenka skirtingai. Tokiu atveju, kai tiksli užliejimo priežastis nežinoma, pagal teismų praktiką laikoma, kad žalą turi atlyginti to buto, kuriame įvyko avarija, savininkas. Civiliniame kodekse nurodoma, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas.

„Neretai tarp kaimynų, kai užliejimai įvyksta daugiabučiuose kyla klausimų dėl žalos dydžio. Čia vertėtų atsiminti, kad užliejimo pasekmių šalinimas apima ne tik sienų ar lubų dažymą, tačiau ir pasiruošimą darbams, statybinių šiukšlių išvežimą, kurių negalima mesti į paprastą konteinerį, drėgmės surinkimą. Kartais net ir nedidelio ploto remontas gali būti labai brangus, kadangi dėl mažos darbo apimties gali būti sunku išsikviesti meistrą, todėl įkainis gali būti didesnis“, – pastebi A. Gimbickas.

Jis teigė, kad nuo tokių nelaimingų atsitikimų galima apsidrausti draudžiant būstą gyventojų turto draudimu.