Po darbo namo sugrįžusi vilnietė Dalia, įėjusi į savo namų laiptinę, pajuto dūmų kvapą. Nieko neįtardama ji pagalvojo, kad vėl kaimynai kažką pridegino. Atrakinusi savo buto duris ir į jį įėjusi jauna moteris apstulbo. Pasirodo, nemalonus kvapas ėjo iš jos buto, o namai visi pilni dūmų.

Kaip greitai viskas gali virsti pelenais

„Vyras buvo namuose ir kaitino aliejų keptuvėje. Ruošėsi kepti bulvytes. Kol aliejus kaito, atsitraukė prie kompiuterio. Aišku, per akimirką pamiršo apie aliejų keptuvėje“, – prisiminė Dalia.

Laimei, poros butą nuo liūdno scenarijaus išgelbėjo dūmų detektorius.

„Kai jis pradėjo kaukti, vyras atbėgo į virtuvę ir pamatė, kad ji pilna dūmų. Nuo keptuvės rūko juodi dūmai. Esu tikra, kad jei būtume neturėję detektoriaus, būtų buvęs gaisras“, – pasakojo pašnekovė.

Į virtuvę dėl dūmų detektoriaus garso atbėgęs sostinės gyventojas puolė nuo kaitlentės nukelti keptuvę ir vėdinti patalpas.

„Taip pat skubėjo išjungti detektoriaus, nes jis kaukė taip, kad katinas porą valandų slėpėsi ir vaikščiojo išsigandęs“, – sėkmingai pasibaigusį įvykį apibūdino moteris.

Dalia prisipažino, kad šis mažas įvykis jai ir jos vyrui leido suprasti, kaip gali greitai viskas virsti pelenais.

Veikiantys detektoriai – tik kas antrame būste

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovas Aurimas Gudžiauskas portalui Delfi teigė neabejojantis, kad prieš porą metų įsigaliojęs reikalavimas namuose turėti dūmų detektorius jau išgelbėjo daugelį gyvybių arba padėjo gyventojams išvengti didesnių nuostolių laiku perspėdami apie kilusį ar gresiantį gaisrą.

Skaičiuojama, kad iki privalomo reikalavimo visuose gyvenamuosiuose būstuose įsirengti autonominius dūmų detektorius gaisruose žūdavo daugiau kaip 100 žmonių per metus, o įsigaliojus reikalavimui ir pradėjus vykdyti gaisrų prevencijos akciją „Gyvenkime saugiai“ per dvejus metus žuvusiųjų gaisruose sumažėjo 30 proc. Pernai metais tokių aukų Lietuvoje buvo 70, 2018 m. – 86.

Dūmų detektorius
Foto: Shutterstock

„Tai yra mažiausias žuvusiųjų skaičius gaisruose per visą šalies nepriklausomybės laikotarpį“, – akcentavo pašnekovas.

Vykdydami prevencinę akciją „Gyvenkime saugiai“ ugniagesiai pasakoja gyventojams, kokią naudą turi dūmų detektoriai ir apie būtinybę juos įsirengti. Taip pat patariame žmonėms kitais būsto saugumo klausimais.

„Tačiau reaguodami į piliečių skundus ir pranešimus apie gaisrinės saugos taisyklių pažeidimus, pareigūnai turi teisę taikyti administracinę atsakomybę už šio reikalavimo nesilaikymą. Praėjusiais metais buvo keletas tokių atvejų“, – pasakojo A. Gudžiauskas.

Už gaisrinės saugos reikalavimų nesilaikymą yra numatyta administracinė atsakomybė nuo 10 iki 70 eurų.

Pasiteiravus, kokias priežastys gyventojai dažniausiai nurodo dėl dūmų detektorių namie neturėjimo, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovas teigė, kad žmonės sako tam neradę laiko arba nežino, kokį detektorių pirkti, kur jį įrengti.

„Dalis gyventojų, matyt, apskritai nėra linkę paisyti šio reikalavimo, nes tai trukdo namuose rūkyti ir panašiai. Tai tik parodo neatsakingą požiūrį į savo ir kitų saugumą. Beje, dažniausia priežastis, dėl kurios žūstama gaisre, yra neatsargus rūkymas“, – akcentavo pašnekovas.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, autonominius dūmų detektorius yra įsirengę tik apie 56 proc. gyvenamųjų būstų Lietuvoje. Deja, apie 6 proc. būstų jie neveikia dėl išsikrovusių arba išimtų maitinimo elementų.

„Išvada tokia, kad veikiantys autonominiai dūmų detektoriai yra tik kas antrame gyvenamajame būste“, – skaičiavo jis.

Gali pažadinti ir kietai miegantį

Specialistas priminė, kad dūmų detektorių funkcija – aptikti gaisrą pradinėje stadijoje ir įspėti apie pavojų. Dūmų detektorius aptinka dūmus vos prasidėjus gaisrui, todėl žmonės turi laiko evakuotis, iškviesti pagalbą, o kartais ir patys ugnį užgesinti.

„Dažniausiai gaisruose žūstama nakties metu, todėl dūmų detektoriaus signalas gali pažadinti ir kietai miegantį“, – kalbėjo pašnekovas.

Foto: Shutterstock

Vis dėlto išvengti gaisro vien dūmų detektoriai nepadės. Specialistas ragino pasirūpinti, kad namuose būtų tvarkingi elektros prietaisai, šildymo įrenginiai. Reikėtų žinoti, kaip elgtis kilus gaisrui bei laikytis kitų gaisrinės saugos taisyklių.

Be to, rūkančių namuose prašoma to nedaryti lovose ar tam neskirtose vietose. Baigus rūkyti reikia visuomet įsitikinti, kad cigaretė gerai užgesinta.

Taip pat rekomenduojama nepalikti mažamečių vaikų namuose be suaugusiųjų priežiūros.

Kasdien sulaukia 3–4 klientų pranešimų apie gaisrus

Nors dūmų detektoriai prisideda padedant išvengti žūčių nuo gaisro, visgi gyvybės – ne vienintelis dalykas, kurį nusineša gaisras. Jo metu galima netekti ir brangaus turto.

„Lietuvos draudimo“ Gyventojų turto draudimo vadovas Andrius Gimbickas skaičiuoja, kad per praėjusius dvejus metus gaisrai sudarė 4,7 proc. visų būsto draudimo žalų skaičiaus. Kasdien bendrovė sulaukia 3–4 klientų pranešimų apie gaisrą.

„Visgi reikėtų įvertinti, kad apie pusė Lietuvoje esančių nuosavų namų yra neapdrausti. Tad jų savininkams gaisro žalas tenka kompensuoti iš savo santaupų“, – akcentavo jis.

Jei skaičiuoti pagal klientams išmokamas žalas, gaisrų padarytos žalos sudaro didžiausią dalį – net trečdalį (33 proc.) visų išmokų. Skaičiuojama, kad gaisrų žalos yra 5–15 kartų didesnės už kitų įvykių vidutines žalas.

Sudegęs namas
Foto: Shutterstock

Vis dėlto ne visi gaisrai būna labai dideli. Pavyzdžiui, bendrovės duomenimis, pernai tik 10 proc. gaisrų nuostoliai buvo didesni nei 10 tūkst. eurų.

„Taigi didžiąją dalį gaisrų sudaro mažesni gaisrai, kuriuos laiku pastebėti ir suvaldyti padeda dūmų davikliai. Vienok, mūsų ekspertų manymu, gaisringumas būstuose yra labiausiai nulemtas tokių faktorių kaip klimato pokyčiai ir poreikis šildyti savo namus“, – komentavo A. Gimbickas.

Pavyzdžiui, ši žiema buvo šiltesnė, todėl gyventojai mažiau kūreno židinius, krosnis. Tai galėjo ir nulemti mažesnį gaisrų kiekį gyventojų būstuose.

Teko išmokėti ir 130 tūkst. eurų

„Lietuvos draudimo“ duomenimis, vidutinė žala dėl gaisro būste siekia 4,1 tūkst. eurų. Didžiausia pernai fiksuota gaisro žala – 130 tūkst. eurų, kai Šilutės rajone ugnis suniokojo ūkinį pastatą, apdegė namo antras aukštas ir stogas.

Taip pat draudimo bendrovės specialistai pastebi, kad gaisrai nuosavuose namuose kyla tris kartus dažniau nei butuose. Vidutinis nuosavame name kilusio gaisro nuostolis – apie 7 tūkst. eurų, tuo metu bute – 1,35 tūkst. eurų.

Andrius Gimbickas

„Gaisras – brangiausia žala būstui, nes ugnis naikina viską – būsto apdaila ir jame esantys daiktai gaisrui įsiplieskus sugadinami negrįžtamai. Jeigu gaisras kyla bute, dūmai ir vanduo, naudojamas gaisrui gesinti, sugadina ne tik patį butą, bet ir kaimynų turtą, bendrąsias patalpas – laiptinę, daugiabučio išorę ir kitą turtą. Būna atvejų ir privačiuose namuose, kai sudega ne tik namo savininkų, bet ir svečių daiktai, jų automobiliai“, – pasakojo pašnekovas.

Draudimo bendrovės atstovas taip pat akcentavo, kad dūmų detektoriai – nėra vienintelė prevencinė priemonė gaisrams. Juk nelaimė gali nutikti išvykus. Todėl paliekant namus ilgesniam laikui rekomenduojama atjungti elektrą, ypač senesniuose namuose. Įmonės statistika rodo, kad daugiausiai gaisrų kyla 1940–1988 m. statybos namuose.