DELFI nusprendė patikrinti, ar paprasta patekti į laptinę apsimetus tuo, kuo nesi.


Pakomentuoti atlikto eksperimento paprašėme Trakų rajono policijos komisariato viršininko Sigito Šemio. Beveik 20 metų vagystes iš gyvenamų patalpų tiriantis specialistas stebisi gyventojų abejingumu.

„Jeigu man paskambina į domofoną ir sako, kad atvežiau jūsų kaimynui picą, tai vien jau tai turėtų sukelti įtarimų, o kurgi yra pats kaimynas, kas valgys tą picą“, – stebėjosi S. Šemis.

Profesionalūs vagys, pasakoja Trakų rajono policijos komisariato viršininkas, tam, kad patektų į laiptines turi savų būdų. Be to, priduria pašnekovas, jie jūsų butą dažniausiai jau būna nusižiūrėję iš anksto.

Nusikaltėliai informaciją apie viename arba kitame bute saugomas vertybes, brangų turtą renka savais metodais. Su tokio tipo vagimis mes kovojame pasitelkę kriminalinės žvalgybos priemones. Vagišiai patys pakankamai profesionaliai atlieka žmonių sekimą. Pavyzdžiui, prie automobilio primontuoja GPS siųstuvą ir taip jus seka. Jie žino žmonių darbotvarkę, šeimos narių gyvenimo būdą, kada jie atvažiuoja, kada išvažiuoja iš namų. Tą informaciją jie renka pakankamai ilgai tam, kad nutaikę geriausią momentą, patektų į jūsų namą ar butą ir jį apšvarintų“, – įspėjo pašnekovas.

Kitos rūšies vagišiai – asocialūs asmenys, narkomanai. Tokie nusikaltėliai neturi įgūdžių, veikia spontaniškai – būtent iš jų galite sulaukti skambučio į telefonspynę su prašymu patekti į laiptinę. Ant tokio kalbliuko prieš keletą metų pasimovė ir keli seimo viešbutyje gyvenantys seimo nariai.

„Buvo daug kartų apvogtas seimo viešbutis, esantis Gedimino prospekte. Nusikaltėlis skambindavo į telefonspynę ir prisistatydavo arba maisto pristatytoju, arba spaudos platintoju. Jis lengvabūdiškai buvo įleidžiamas į tą viešbutį ir ten jau darydavo savo nešvarius darbelius, tai yra vagystes iš ten įrengtų butų. Kaip mes matėme iš to nusikaltimo tyrimo, įėjimo durys buvo lengvai atidaromos. Matyt, nebuvo norima vargintis nusileidžiant ar užduodant papildomus klausimus. Tiesiog atidaroma, o nusikaltėlis, žinoma, tuo pasinaudojo“, – prisiminė S. Šemis.

Kartais nutinka ir atvirkščiai. Sigitas Šemis prisimena visai neseniai nutikusį atvejį, kai patys policijos pareigūnai, atvykę į iškvietimą, taip paprastai į daugiabučio laiptinę nepateko.

„Mūsų pareigūnai paskambino ne į tą butą, kur buvo kviečiami, o į šalia esantį butą. Prisistatė, kad yra policijos pareigūnai ir paprašė būti įleidžiami į laiptinę. Telefonspyne atsiliepusi moteris neįleido pareigūnų į laiptinę tol, kol pati nenusileido į apačią ir neįsitikino, kad ten tikrai esame mes, policija. Čia visai neseniai įvykęs pavyzdys, kuris parodė žmogaus sąmoningumą“, – sakė Trakų rajono policijos komisariato viršininkas.

Draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“ ir tyrimų bendrovė „Kantar“ (buvusia „TNS Gallup“) 2009 metais yra atlikusi unikalų tyrimą, kurio metu apklausė 386 už vagystes nuteistus asmenis.

Foto: Shutterstock

59 proc. nuteistųjų teigė, kad apvogti namus paprasta ar net labai paprasta. Profesionalus vagis gali įveikti bet kokius barjerus – toks buvo dažnas atsakymas. Rakinamos laiptinės, šarvuotosios durys, seifai ar vietos signalizacija – profesionalams viskas įkandama.

Daugiau negu pusė (51 proc.) apklaustų nuteistųjų nurodė, kad įsilaužti į butą jiems prireikia 3-5 minučių, apie 12 proc. tai sugeba padaryti per 10-15 minučių. Beje, prie šarvuotųjų durų, palyginti su paprastomis, profesionalūs vagys dažniausiai sugaišta tik pusantros minutės ilgiau. Sudėtingiausiomis apsaugos priemonėmis vagys laiko signalizacijas, stebėjimo kameras ir didelius seifus.