Pareigūnai kol kas geranoriški ir į svečius užsuka tik su tikslu šviesti gyventojus, o ne atlikti patikrinimą ir žūtbūt skirti baudą.

Ši akcija pradėta vykdyti dar pernai ir tęsiama šiemet. Praėjusiais metais didesnis dėmesys buvo skiriamas miestams, o šiemet planuojama aplankyti daugiau rajonuose esančius individualius namus ir daugiabučius.

Priešgaisrinės apsaugos pareigūnais dalyvauja akcijoje „Gyvenkime saugiai“

„Mūsų tikslas – per metus aplankyti 100 tūkst. gyvenamųjų būstų. Praėjusiais metais šį tikslą ne tik pavyko įgyvendinti, o ir aplankyti šiek tiek daugiau būstų. Šiais metais mūsų pareigūnai jau aplankė kiek daugiau nei 30 tūkst., o iki metų pabaigos tikimės aplankyti likusius 70 tūkst. gyvenamųjų būstų“, – DELFI sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus viršininkas Aurimas Gudžiauskas.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus viršininkas Aurimas Gudžiauskas

Reikalavimas, numatantis, kad kiekviename gyvenamajame būste ir kiekviename jo aukšte turi būti įrengtas autonominis dūmų detektorius, įsigaliojo 2018 m. gegužės mėnesį. Kaip pastebi A. Gudžiauskas, tada situacija Lietuvoje buvo gerokai prastesnė ir žmonių, namuose turinčių autonominį dūmų detektorių, buvo kur kas mažiau. Dabar žmonių sąmoningumas esą didėja.

Dūmų detektorius

„Praėjusių metų pradžioje fiksavome, kad vos 16 proc. žmonių yra įsirengę autonominius dūmų detektorius, tačiau, kai įsigaliojo privalomas reikalavimas, padidėjimas buvo gana žymus ir iki praėjusių metų pabaigos mes stebėjome gana greitą šio skaičiaus kilimą – vis daugiau žmonių suskubo įsirengti autonominius dūmų detektorius. Šiais metais mes pastebime, kad tas skaičius nusistovėjo ir, nors auga, bet jau gerokai lėčiau“, – pasakojo A. Gudžiauskas.

Bendrovės „Lietuvos draudimas“ Gyventojų turto draudimo vadovas Andrius Gimbickas

Andrius Gimbickas, bendrovės „Lietuvos draudimas“ Gyventojų turto draudimo vadovas, sako, kad ir jų turimais duomenimis dar prieš metus šį prietaisą savo namuose turėjo tik apie 16 proc. įmonės klientų. Vėliau šis skaičius palaipsniui augo.

DELFI buvo atlikta skaitytojų apklausa, kurioje dalyvavo 12 210 respondentų. Klausėme, kiek iš jų savo namuose jau yra įsirengę autonominį dūmų detektorių, kiek tai planuoja padaryti artimiausiu metu, o kiek skaitytojų to daryti net neketina.


Vilniaus miesto gyventojų gyvai paklausėme, ar jie turi įsirengę autonominį dūmų detektorių. Jų atsakymus kviečiame išgirsti šiame vaizdo reportaže.

Anot priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus viršininko A. Gudžiausko, autonominis dūmų detektorius yra tik perspėjantis prietaisas. Jį įsirengę žmonės netampa saugesniais – detektorius tik praneša, kad jūsų namuose kilo gaisras.

„Dūmų detektorius perspėja apie atsiradusius dūmus patalpose, aptinka gana mažą, žmogui dar visiškai nepavojingą dūmų koncentraciją ir jis tada dar gali suspėti sureaguoti, – pasakojo A. Gudžiauskas. – Tikrai dar yra laiko arba pabėgti iš degančio pastato, arba netgi pačiam jį užgesinti. Žinoma, jeigu žmogus žino, kaip teisingai elgtis gaisro atveju, ir laiku iškviesti ugniagesius, kad nuostoliai būtų kuo mažesni.“

Gaisro ir jo sukeltų nuostolių, kaip sako „Lietuvos draudimo“ atstovas, daugiabučių gyventojai Lietuvoje bijo labiausiai, nes jo žala būstui – brangiausia. Gaisro metu dažniausiai nesugrįžtamai sunaikinama viskas – būsto apdaila, namuose esantys daiktai.

„Remiantis paskutine mūsų užsakymu atlikta apklausa, būtent gaisro pavojus Lietuvos žmonėms atrodo pats reikšmingiausias – ugnies grėsmę kaip svarbiausią išskyrė beveik kas antras (42 proc.) apklausos dalyvis. Neapsidraudę savo buto apklaustieji dėl gaisro žalos nuogąstauja labiau nei apsidraudusieji. Kaip antrą pagal reikšmę potencialią grėsmę būstui daugiabučių gyventojai nurodė vandens užliejimus, trečią – vagystes“, – sakė bendrovės „Lietuvos draudimas“ Gyventojų turto draudimo vadovas A. Gimbickas.

„Lietuvos draudimo“ užsakymu rinkos tyrimų bendrovė „Sprinter“ atlikto tyrimą, kuris parodė, kad nuostolių padengimui, jei gaisras kiltų jų namuose, tik kas trečias respondentas galėtų skirti daugiau negu 5 tūkst. eurų.

Pagrindinės gaisrų būstuose priežastys yra netvarkinga šildymo sistema ir jos nepriežiūra, tarkim, neišvalyti ar „savarankiškai“ pasigaminti kaminai, taip pat netvarkinga elektros instaliacija – jos nusidėvėjimas, pažeidimai ir perkrovos. Taip pat daugiabučiuose, pažymi A. Gudžiauskas, dažna ir kita priežastis – paliekamas užmirštas gaminamas maistas, įvairios žvakės ir panašūs dalykai. Ir tokiu atveju, esą dažnai pagelbsti budrūs kaimynai.

Viena iš pagrindinių gaisrų būstuose priežasčių yra netvarkinga šildymo sistema

„Atvykę ugniagesiai yra užfiksavę net ne vieną tokį atvejį, kai ant viryklės buvo paliktas gaminamas maistas, o žmogaus buto viduje net nebuvo arba jis tiesiog miegojo ir kažkodėl negirdėjo autonominio dūmų detektoriaus garso, o ugniagesių pasibeldimą į duris išgirdo, – stebėjosi specialistas. – Ir, žinoma, nuo kaimyno saugumo priklauso ir jūsų pačių saugumas. Jeigu jis neturės dūmų detektoriaus, gaisras jo patalpose bus pradelstas ir nepastebėtas laiku, o taip gali išplisti į kitus butus.“