Kaip bendruomeniškumas ir artimi santykiai su kaimynas gali padėti išvengti galimo nusikaltimo, portalui DELFI pasakojo viename iš Pavilnio rajono kvartalų gyvenantis Nerijus. Vyras pasakojo, kad visai neseniai jo užfiksuotas nutikimas priminė kaimynams, kad budrumo nereikėtų prarasti, net jei apylinkėse nusikaltimų kuris laikas nebūta.
Įtarimą sukėlė gatvėje sustojęs automobilis
Nerijus pasakojo, kad gyvena kvartale, kuriame įsikūrę apie 400 šeimų. Jo gatvėje – apie 100. „Turime privalumą, kad vieni kitus bent iš veidų gerai pažįstame, o su kai kuriais ir dar daugiau pabendraujame“, – džiaugėsi gyventojas.
Vieną gegužės vakarą Nerijus su kaimynu apie 22–23 val. išėjo pasivaikščioti po kvartalą.
„Nusprendėme su kaimynu pasekti tuos vyrus. Pamatėme, kad vienas pasuko į gatvę, kurioje stovi mano namas, o kitas pasuko į miškelį. Pasidarė dar įtartiniau“, – prisiminė pašnekovas. Iš pradžių Pavilnio gyventojai nusprendė nestabdyti nekviestų svečių ir juos slapta palydėti.
„Vienas ėjo mišku, kitas – gatve. Pastarasis judėjo pakankamai sparčiu žingsniu ir apžiūrinėdamas kiemus“, – matytu vaizdu dalijosi Nerijus.
Staiga neaiškūs vyrai pastebėjo, kad juos seka vietos gyventojai. Jie pradėjo vienas kitam skambinti mobiliuoju telefonu. Tuomet Nerijus su kaimynu priėjo prie vieno iš vyrų ir mandagiai paklausė, ar galėtų jam padėti, galbūt vyras kažko ieško ir neranda.
„Klausimas jį išmušė iš vėžių, pasakė, kad šiaip vaikštinėja ir pabėgo į mišką“, – prisiminė pašnekovas.
Radęs progą paspruko
Kadangi kvartalo gyventojai nusprendė, kad jiems bus saugiau nepažįstamų vyrų į mišką nenusekti, jie grįžo prie kitoje gatvėje palikto automobilio, kurio numerį kvartalo gyventojai jau buvo nufotografavę anksčiau.
„Iškart iškvietėme policiją, padiktavome transporto priemonės numerį ir paprašėme atvykti, kad patikrintų situaciją“, – toliau tęsė Nerijus.
Kol vyrai laukė policijos, prie automobilio grįžo vienas iš nekviestų Pavilnio svečių. Gyventojai vėl paklausė vyro, ką jis čia veikė. Jo atsakymas daugiau aiškumo situacijai nesuteikė. Pastarasis teisinosi, kad atvežė čia draugą, kurio vardo nežino, o ir pats savo vardo neprivalo sakyti.
„Draugiškai pasakėme, kad palauksime policijos, kuri patikrins dokumentus ir, jei viskas gerai, išsiskirstysime“, – pasakojo kvartalo gyventojas.
Po kurio laiko vietos gyventojai nusisuko pasisveikinti su pravažiuojančiu kaimynu. Tuo metu įtartinas vyras šoko į savo automobilį, užsirakino ir neįjungęs automobilio šviesų išvažiavo.
„Tai buvo mūsų klaida, kad jį patys paleidome. Kitą kartą gal paprašyčiau automobilio raktelių, kol laukiame policijos“, – svarstė Nerijus.
Įtartinam vyrui pabėgus Pavilnio gyventojas dar su kaimynais bandė ieškoti užfiksuoto automobilio, tačiau paieškos buvo nesėkmingos.
Išmoko keletą pamokų
Policijai užfiksavus įvykį šiuo metu yra pradėtas tyrimas. Nors visa istorija baigėsi sėkmingai ir galimai vagystę planavę vyrai vargu ar begrįš į kvartalą, kuriame gyvena Nerijus, pastarasis teigė, kad naktinis įvykis padėjo bendruomenei suklusti.
„Kaip gyventojai, mes supratome, kad reikia didinti savo budrumą. Po šio įvykio policijoje registravome keturias naujas kameras“, – dalijosi pašnekovas. Taip pat Nerijus teigė dar kartą įsitikinęs, kad kiekvienas savo turtu turi rūpinti pats.
„Be to, jei pastebiu kaimynus, kurie savo kiemuose laiko brangias kepsnines, pasakau, kad gal geriau jų taip akivaizdžiai nelaikyti. Net jei jų ir niekas nepavogs, bet vagišių dėmesį dėl galimo turto jos gali patraukti. Tvora tikrai nėra ta apsaugos priemonė, kuri gali apsaugoti turtą“, – kalbėjo jis.
Vyras teigė pastebėjęs, kad ilgai kvartale neįvykus jokioms vagystėms gyventojai atsipalaiduoja ir praranda budrumą.
„Prieš daugiau nei metus buvo pereita per automobilius, kurių savininkai nebuvo užrakinę. Kažkada buvo išdaužtas langas ir iš automobilio paimta rankinė. Po to kurį laiką gyventojai atidžiau sekė vaizdo kameras, patruliuodavo apylinkėse, bet po kelių savaičių entuziazmas atlėgo“, – prisiminė lietuvis.
Siūlo pagalvoti, kokia informacija verta dalintis
Trakų rajono policijos komisariato viršininkas Sigitas Šemis teigia, kad nusikaltėlių renkamą informaciją planuojant vagystes iš gyvenamųjų patalpų galima skirstyti į tą, kurią šie gauna dėl gyventojų lengvabūdiškumo, ir į informaciją, kurią renka organizuotos grupės apie konkrečius asmenis.
„Pastarųjų veiksmų renkant informaciją mes negalime paveikti. Kartais jie pasirinktus gyventojus stebi fiziškai, kartais į jų automobilius įmontuoja sekimo įrangą. Yra buvę, kad prie daugiabučių įėjimo durų įmontuoja filmavimo kameras, kad žinotų įėjimo kodą“, – pasakojo policijos atstovas.
Tačiau daug dažnesni atvejai, kai gyventojai „prisikviečia“ atsitiktinius vagišius patys dėl savo lengvabūdiškumo. „Taip nutinka, kad gyventojai per daug lengvabūdiškai dalijasi informacija apie savo turtą, atostogas ar kada žada nebūti namie“, – įspėjo pareigūnas.
Kaip pavyzdį, S. Šemis pateikė atvejį, kai parduodamas brangus turtas ir pinigai gaunami grynaisiais.
„Jei nusikaltėlis sužinos, kad jūs tuos pinigus laikote namuose, tikrai nevengs pasinaudoti ta informacija“, – kalbėjo pašnekovas.
Taigi kuo mažiau informacijos apie save paskleisime, tuo mažesnė tikimybė, kad tapsime vagystės aukomis.
„Nereikalingos informacijos paskleidimas aplinkai tikrai neprisideda prie didesnio namų saugumo“, – akcentavo policijos atstovas.
Stebėdami, kurį butą apvogti, vagys taip pat apsižiūri, kokia situacija jiems palankiausia. Kaip pasakojo S. Šemis, pavyzdžiui, jie pasirinks pirmą ar antrą daugiabučio aukštą. Taip pat žiūrės, kad į butą būtų galima patekti per langą ar balkoną, nes bandant įsibrauti per duris didesnė tikimybė, kad nusikaltėlius kažkas sutiks koridoriuje.
„Taip pat vis dar einama per butus ir tikrinama, ar juose užrakintos durys. Tokiais atvejais, aptikus neužrakintas duris net nereikalingas įsilaužimas. Tiesiog greitai vagys paima, ką randa, iš prieškambario. Dažniausiai – rankines, telefonus“, – kalbėjo pašnekovas.
Policijos atstovui yra labai įsiminęs vienas atvejis, kai prieš kelerius metus Vilniuje iš buto, kuriame buvo neįgali moteris, o jos sūnus išėjęs į parduotuvę neužrakino durų, buvo pavogta keliasdešimt tūkstančių eurų.
Pavogė turto už 21,4 tūkst. eur
Bendrovės „Lietuvos draudimas“ Gyventojų turto draudimo vadovas Andrius Gimbickas pastebi, kad visgi finansiškai daugiausia nuostolių padaroma vykdant planuotas vagystes.
„Vagys, veikiantys organizuotai ir planuotai, įdėmiai stebi pasirinktą būstą, renka informaciją apie kaimynus ir savininkų gyvenimą: įpročius, pomėgius, dienotvarkes. Nusikaltimas suplanuojamas numatant daugumą galimų kliūčių ir veikiama sekundžių tikslumu“, – teigė jis.
Kaip pastebėjo draudimo bendrovės atstovas, dažniausiai iš gyvenamųjų patalpų vagiami pinigai, papuošalai, IT technika, laikrodžiai ir foto technika. O iš negyvenamųjų – žoliapjovės, darbo įrankiai, dviračiai, elektriniai ir benzininiai pjūklai.
Bendrovės skaičiavimai rodo, kad vidutiniškai vagystės metu iš buto yra padaroma 880 eur žala, iš namo – 1300 eur.
„Didžiausia vagystė pernai buvo iš buto Palangoje, šiam klientui atlyginta žalos už 22 500 eurų. Šiais metais esame atlyginę didžiausią žalą dėl apvogto namo Panevėžyje – išmoka klientui siekė 21 400 eurų“, – vardijo A. Gimbickas.
„Lietuvos draudimo“ atlikta nuteistųjų apklausa rodo, kad 45 proc. vagysčių nusikaltėliai planuoja iš anksto, o tik 8 proc. būna spontaniškos. Nuteistieji prisipažino, kad rinkdami informaciją net 68 proc. stebi ir seka dominantį asmenį, 51 proc. surenka informaciją per asmens giminaičius, bendradarbius, draugus, vaikus, 26 proc. – per kaimynus.
„Daug informacijos galima rasti ir socialiniuose tinkluose, ypač jei žmogus neapsaugo savo paskyros ir viešai dalinasi atostogų akimirkomis ar gyvenimo planais“, – pastebėjo A. Gimbickas.
Pagal jau minėtą apklausą vagys nurodo, kad įvykdyti vagystės planui jiems reikia žinoti tris dalykus: kada šeimininko nėra namuose, ar įrengtos apsaugos sistemos ir kokia savininko turimo turto vertė.
Dažniausiai nusikaltėliai jau iš anksto gerai žino, ir kur ieškoti turto įsilaužus į namus. 50 proc. apklaustų nusikaltėlių teigė, kad brangenybių ir pinigų ieško drabužių spintose, 46 proc. – seifuose, 23 proc. – lovose.
Kaip pasirūpinti didesniu namų saugumu?
Kaip jau minėta, vagys taikosi į tuos namus, į kuriuos patekti lengviausia ir jiems saugiausia, todėl gyventojai turi ir patys pasirūpinti kuo didesne savo namų apsauga.
„Stipriausios kliūtys, su kuriomis gali susidurti vykdydami vagystę, vagių nuomone, yra saugos signalizacijos, stebėjimo kameros bei seifai (70–79 proc.). Šiokių tokių sunkumų sukelia ir įrengtos šarvo durys, įmontuotos kelios durų spynos, langų žaliuzės ar namuose laikomas šuo (54–57 proc.). Kodines spynas ar rakinamas laiptines tik ketvirtadalis apklaustųjų laiko kliūtimi“, – vardijo pašnekovas.
Pasak A. Gimbicko, taip pat svarbu nepamiršti ir kaimynų bendruomeniškumo. Atlikta apklausa parodė, kad 18 proc. nuteistųjų sėkminga vagystės prielaida laiko kaimynų abejingumą.
