Vilnietis Tomas džiaugiasi, kad jam neteko nukentėti nuo gaisro, tačiau vyras prisipažįsta, kad itin atsargus jis yra po istorijos, kuri nutiko jam dar gyvenant su tėvais.
„Mano sesė buvo palikusi visai dienai įjungtą lygintuvą. Gerai, kad jį paliko stovintį, o ne paguldytą. Pamiršusi jį išjungti, ji išėjo į mokyklą, o tėvai buvo darbe. Visą dieną jis šilo. Jei būtų nuvirtęs, būtų tikrai kilęs gaisras. Kai mama grįžo iš darbo, ją ištiko panikos priepuolis, nes pamatė, kad lygintuvas visą dieną buvo įjungtas“, – prisiminė sostinės gyventojas.
Apie gaisro riziką Tomas buvo priverstas prisiminti ir visai neseniai, kai buvo įrenginėjamas jo naujai įsigytas butas.
„Bute buvo įrengti dūmų detektoriai lubose, tačiau, kai meistras pradėjo įrenginėti butą, jis juos nuėmė, kai tvarkė pakabinamas lubas. Prieš baigdamas darbus jis turėjo įdėti detektorius atgal ir paslėpti laidus“, – pasakojo pašnekovas.
Deja, meistras to nepadarė, o buto šeimininkas tai pamatė tik jau tada, kai darbas buvo baigtas
„Paklausiau meistro, o tai kur detektoriai, o jis sako, kad užmiršo pakabinti. Dabar net nežinau, ką daryti, nes jei juos montuoti dabar, laidai eitų per visas lubas“, – pasimetęs kalbėjo Tomas.
Pernai gaisrai nusinešė 75 gyvybes
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininkas Jūris Targonskas pastebi, kad namuose gaisrai dažniausiai įsiplieskia dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų. Taip pat namų turtą dažnai pasiglemžia ugnis dėl neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi, elektros įrangos įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimo, pastatų elektros instaliacijos gedimų bei neatsargaus rūkymo.
Specialistas pastebėjo, kad pernai, palyginus su 2017 m., gaisrų skaičius Lietuvoje išaugo beveik penktadaliu (19,2 proc.). Tai labiausiai lėmė užsidegę suodžiai individualiųjų gyvenamųjų namų dūmtraukiuose. Gaisrai namuose pernai pareikalavo 75 gyvybių. 2 iš jų – vaikų.
Kaip pastebi J. Targonskas, daugiausiai žuvusiųjų buvo dėl neatsargaus rūkymo, krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimo bei neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovas kartu pridėjo, kad daugiausiai gaisrų namuose visgi kyla šaltuoju metų laiku, kai gyventojai pradeda kūrenti krosnis, šildytis elektriniais šildytuvais.
„Gaisrų priežastys kasmet tos pačios: netvarkingos krosnys, dūmtraukiai, įrengti nesilaikant priešgaisrinės saugos taisyklių, neatsargus elgesys su ugnimi“, – teigė jis. Taip pat gaisro riziką didina šalia besikūrenančios krosnies ar židinio laikomos malkos ir degieji skysčiai, virš krosnies džiaunami skalbiniai, į vieną elektros lizdą įjungti keli galingi buitiniai prietaisai.
Specialistas ragino gyventojus prieš šildymo sezoną suremontuoti krosnis, židinius, išvalyti dūmtraukius.
„Pagal bendrąsias priešgaisrinės saugos taisykles, suodžius iš dūmtakių ir krosnių privalu valyti prieš šildymo sezoną, o jo metu – ne rečiau kaip kartą per ketvirtį. Taip pat būtina patikrinti, ar namie tvarkinga elektros instaliacija, šildymo ir kiti elektros prietaisai, ar tvarkingas suskystintųjų dujų balionas“, – priminė pašnekovas.
Prietaisas, galintis išgelbėti gyvybę
Nereikėtų pamiršti ir to, kad gaisro riziką didina ir rūkymas lovoje. J. Targonskas patarė gyventojams įsigyti autonominius dūmų detektorius, kurie gali padėti išvengti žūties gaisro metu.
„Jų šaižus garsas prižadins jus naktį ir išgelbės gyvybę. Pravartu būtų namuose turėti ir gesintuvą bei nedegų audeklą, ypač staiga kilus nedideliam gaisrui virtuvėje“, – pridėjo jis.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovas kartu patarė, kaip pasirūpinti, kad išvykus iš namų ilgesniam laikui, jame nekiltų gaisras.
„Išvykdami iš namų ilgesniam laikui nepamirškite išjungti iš elektros tinklo buitinių prietaisų, patikrinkite, ar išjungtos dujos. Nepalikite be priežiūros kūrenamos krosnies. Nelaikykite degių medžiagų balkonuose, neužkraukite jų nereikalingais daiktais, kad iš viršaus numesta nuorūka nepadegtų balkono ir buto“, – vardijo pašnekovas.
Gaisras – finansiškai skausmingiausias
Bendrovės „Lietuvos draudimas“ duomenys rodo, kad pernai metais gaisrai sudarė 4,7 proc. nuo visų būsto draudimo žalų skaičiaus. Tačiau žiūrint į išmokų eilutę matyti, kad žalos dėl gaisrų sudaro didžiausią dalį – net 37 proc. visų išmokų. Palyginus su kitomis žalomis, būtent didžiausia vidutinė išmoka ir tenka po gaisro. Ji vidutiniškai siekia 5,5 tūkst. eur.
Pernai metais bendrovėje buvo užfiksuotas atvejis, kai gaisras pareikalavo net 150 tūkst. eurų. Tai nutiko, kai ugnis suniokojo gyvenamąjį namą Kupiškio rajone.
Pastebima, kad dažniau nuo gaisrų nukenčia privačių namų savininkai – per paskutinius metus maždaug keturi iš penkių gaisrų įvyksta būtent namuose, o ne butuose. Taip pat fiksuojama, kad daugiausiai gaisrų kyla 1940–1988 m. statybos namuose.
„Daugiausia gaisrų kyla šaltuoju metų laiku, nuo spalio iki kovo mėnesio. Kai oro temperatūra nukrenta, gyventojai ima intensyviau kūrenti katilus ir krosnis, šildosi papildomais elektros prietaisais. Netvarkinga šildymo sistema ir jos nepriežiūra, tarkim, neišvalyti ar „savarankiškai“ pasigaminti kaminai, taip pat netvarkinga elektros instaliacija – jos nusidėvėjimas, pažeidimai ir perkrovos, yra pagrindinės gaisrų būstuose priežastys“, – komentavo įmonės Gyventojų turto draudimo vadovas Andrius Gimbickas.
Pašnekovas taip pat pastebėjo, kad gaisras – brangiausia žala būstui, nes jo metu sunaikinama viskas – būsto apdaila, namuose esantys daiktai. Be to, viskas sunaikinama nesugrįžtamai
„Jeigu gaisras įvyksta bute, dūmai ir gaisro gesinimui naudojamas vanduo neretai sugadina ne tik butą, kuriame įsiplieskė ugnis, bet ir kaimynų turtą, bendrąsias patalpas – laiptinę, daugiabučio išorę ir kitą turtą. Būna atvejų ir privačiuose namuose, kai sudega ne tik namo savininkų, bet ir svečių daiktai, jų automobiliai“, – vardijo A. Gimbickas.
Draudimo bendrovės atstovas kartu priminė, kad jei gaisro priežastis nėra padegimas, už liepsnos padarytą žalą atsako būsto, kuriame įvyko nelaimė, savininkas.
