Prieš metus šalia Vilniaus gyvenantis Darius (vardas pakeistas – red.), tikėtina, išsaugojo kaimyno namą nuo ilgapirščių.
Vyras gyvena nuosavų namų gatvėje, kuri, jo nuomone, labai patraukti vagims: už paskutinių gatvės namų prasideda draustinis, miškeliai ir jokių akylų, viską stebinčių akių.
Išvydo vyrą su juoda kauke
Nors Dariaus kaimynai augina du šunis, padedančius saugoti namų aplinką, kai kaimynas su šeima išvyko į užsienį poros savaičių atostogoms, augintinius jie atidavė prižiūrėti pažįstamiems.
„Vienos dienos metu kažką veikiau virtuvėje, esančioje mano namo antrame aukšte. Iš jos gerai matau artimiausių kaimynų vidinį kiemą. Pažiūrėjęs pro langą pamačiau, kad jame stovi vyras su juoda kauke. Spėju, kad bijojo, jog jo veidą užfiksuos galimai esančios vaizdo kameros“, – prisiminė Darius.
Vyrui pasirodė, kad nekviestas svečias dairosi, kaip patekti į kaimyno namą. „Greitai atidariau langą ir pradėjau rėkti pačiais šlykščiausiais žodžiais. Tuomet nulėkiau į apačią ir garaže dar pagriebiau kažkokį pagalį, nes supratau, kad reikia apsiginkluoti. Nubėgau į kaimyno kiemą, tačiau, kol atidariau vartelius, įbėgau, pašalaičio jau nebuvo“, – toliau savo pasakojimą tęsė pašnekovas.
Neberadęs neaiškaus vyro kaimynų kieme, Darius iškart paskambino atostogaujančiam namo šeimininkui ir pranešė apie įvykį.
„Kaimynas dar paprašė apeiti namą, patikrinti, ar niekur neįsilaužta, tačiau niekas nebuvo paliesta“, – konstatavo šalia sostinės gyvenantis vyras.
Kaimynai dažnai išlieka abejingi
Dariaus kaimynui pasisekė, kad šalia jo gyvena artimas draugas. Tai tikriausiai išgelbėjo atostogų išvykusią šeimą nuo galimos vagystės. Tačiau ne visi gali pasidžiaugti artimais santykiais su kaimynais.
Prieš šešerius metus bendrovės „Lietuvos draudimas“ atliktas eksperimentas parodė, kad Lietuvoje kaimynystėje vis dar daug abejingumo.
Eksperimento metu 20 atsitiktinai pasirinktuose butuose penkiuose didžiuosiuose miestuose buvo paliktos pravertos durys, o bute buvo svetimas žmogus – eksperimento stebėtojas. Projekto metu buvo stebima, kaip kaimynai reaguos į praviras kito buto duris.
Tyrimo rezultatai buvo šokiruojantys: beveik du trečdaliai (59 proc.) gyventojų net nepastebėjo, kad kaimynų buto durys paliktos praviros arba į tai visiškai nereagavo. Iš 17 proc. neabejingų praeivių 10 proc. užėjo į butą ir paklausė, kas vyksta, kiti arba užvėrė duris, arba paklausė, kas vyksta, stovėdami koridoriuje.
Nė vienas iš jų neiškvietė policijos ir nepranešė tikriesiems buto šeimininkams apie įtartiną situaciją. Stebina ir tai, kad visi į butą užėję kaimynai jautėsi nuraminti atsakymų, kuriuos pasakė pirmą kartą matomas, nepažįstamas žmogus.
Dvi vagių grupės
Trakų rajono policijos komisariato viršininkas Sigitas Šemis pastebi, kad vagysčių iš gyvenamųjų patalpų iš tiesų padaugėja per ilguosius savaitgalius arba vasaromis, kai daugiau gyventojų atostogauja. „Nusikaltėliai žino, kad tokiu metu mažiau gyventojų namuose, o taip piktavaliai turi daugiau laiko padaryti nusikaltimą ir jie tuo pasinaudoja“, – kalbėjo policijos atstovas.
Pasak jo, vagis, kurie švarina butus ar namus, galima skirstyti į dvi dideles grupes. Pirmajai grupei priklauso tos vagystės, kurias padaro organizuotos grupės. Jose yra hierarchija, vaidmenų pasiskirstymas: vieni renka informaciją, kiti vykdo nusikaltimą, o dar kiti realizuoja pagrobtą turtą.
„Tokių grupių vagystės dažniausiai padaro pakankamai didelę žalą ir tokie nusikaltėliai neina į bet kuriuos namus. Jie iš anksto renka informaciją apie žmones, dažniausiai turinčius didesnes pajamas. Gyventojai ir jų automobiliai būna sekami net slapčia įmontuojant neteisėtas sekimo priemones“, – pasakojo S. Šemis.
Šie nusikaltėliai dažniausiai vagia tik pinigus ir juvelyrinius dirbinius: „Daugiau jie dažniausiai nieko neima – nei kompiuterių, nei kitos technikos, nes žino, kad paėmus grynuosius ir juvelyrinius dirbinius, kuriuos paskui išlydo, mažiau tikimybės, kad juos bus galima susekti“.
Šiems nusikaltėliams, pasak pašnekovo, sezonai neegzistuoja – į nusižiūrėtus namus jie įsilaužia tuomet, kai surenka pakankamos informacijos ir metas įsilaužti yra tinkamas.
Kita grupė nusikaltėlių – vagys, dažniausiai turintys priklausomybių ir asocialūs. Šie jau braunasi bet kur. Visgi jie ir nusižiūri, pavyzdžiui, pirmame ar antrame aukšte esančius butus, kurių langai neturi grotų. Taip pat patrauklesni gerai iš gatvės pusės nematomi, ar krūmokšniais apaugę butai ir jų langai.
„Dažniausiai tokie vagys nežino, ką ras įsilaužę. Jiems būtent ir yra aktualūs ilgieji savaitgaliai ir atostogų metas“, – pasakojo S. Šemis.
Pasak policijos atstovo, tokie vagys gali išnešti viską. „Buvo net tokių kuriozinių atvejų, kai užuolaidas nukabina ir išsineša arba iš šaldytuvo mėsą paima, išgeria namie esantį alkoholį. O pernai buvo ir toks įvykis, kai vagis suvalgė žuvį ir paliko ant stalo ašakas“, – pavyzdžiais dalijosi pašnekovas.
Policija skaičiuoja, kad būtent antro tipo vagių įvykdomų nusikaltimų iš gyvenamųjų patalpų ir nutinka daugiausiai.
Jei seifas, tai ne bet koks
Pasiteiravus, kaip gyventojai galėtų pasirūpinti savo namais, kad atostogų metu nereikėtų baimintis, ar juose neapsilankys nepageidaujami ilgapirščiai, policijos komisariato viršininkas visų pirma patarė namuose nelaikyti didelių pinigų sumų.
„O jei jau laikote, tai reikėtų įsirengti tinkamus seifus, o ne metalines dėžes. Būna, kad atvažiuoji į įvykio vietą, o šeimininkas sako, kad turėjo seifą, bet vagys išnešė. Vėliau paaiškėja, kad tai buvo net ne seifas, o metalinė dėžutė. Gero ir tikro seifo net du ar trys vyrai nepakels ir neišneš“, – sakė pašnekovas.
Taip pat, pasak jo, viena iš prevencinių priemonių – „Saugi kaimynystė“ ir artimi santykiai su šalia esančiais gyventojais.
„Galite ramiau važiuoti atostogų, jei žinosite, kad jūsų kaimynai prižiūrės jūsų aplinką, kol jūs išvykę. O jei kaimynai pamato įtartinus asmenis, visada turėtų paskambinti policijai“, – tęsė S. Šemis.
Be to, žmogus pagal savo individualią situaciją turėtų įvertinti, kokių apsaugos priemonių reikia jo namams. Žinoma, jei bute nėra jokių brangių vertybių, galbūt signalizacija tikrai nereikalinga, bet jei namuose laikote daug turto, tuomet galima kombinuoti ir kelis saugos būdus, pavyzdžiui, įsirengti seifą, turėti grotas ant langų ir dar įsidiegti signalizaciją.
„Taip pat nepatarčiau vykstant į oro uostą ar stotį ir naudojantis pavežėjimo paslaugomis, vairuotojui pasakoti, kur ir kokiam laikui išvykstate. Iš praktikos žinau, kad yra ir nesąžiningų vairuotojų“, – įspėjo pareigūnas.
Taip pat ir prieš, ir atostogų metu reikėtų būti sąmoningesniems dalijantis informacija ir nuotraukomis socialiniuose tinkluose: „Nereikėtų nuolat reklamuotis, kad visi esate išvykę iš namų. Tokia informacija piktavaliams nepraslysta pro akis ir gavus informaciją, jie ja tikrai pasinaudos“.
Neteko turto už 22 tūkst. eur
Bendrovės „Lietuvos draudimas“ duomenys rodo, kad vidutiniškai vagystės metu iš buto yra padaroma 880 eur nuostoliai, o iš namo – 1300 eur.
Įmonės Gyventojų turto draudimo vadovas Andrius Gimbickas prisiminė, kad pernai didžiausia vagystė iš buto buvo įvykdyta Palangoje. Tuomet bendrovės klientui padaryta žala siekė 22,5 tūkst. eur. Šiemet kol kas didžiausia užfiksuota žala buvo nusikaltėliams įsibrovus į namą Panevėžyje. Išmoka klientui siekė 21,4 tūkst. eur.
Kaip pastebėjo pašnekovas, iš namų dažniausiai vagiami pinigai, papuošalai, IT technika, laikrodžiai, fotografavimo technika, o iš negyvenamų patalpų – žoliapjovės, darbo įrankiai, dviračiai, elektriniai ir benzininiai pjūklai.
A. Gimbickas taip pat pridėjo, kad pastebima, jog vagysčių skaičius padidėja gegužės-rugsėjo mėnesiais.
„Tai sietina su gyventojų atostogomis. Išsiskiria ir šventiniai laikotarpiai (Kalėdos, Velykos) arba vadinamieji ilgieji savaitgaliai (Žolinės)“, – svarstė jis.
Draudimo bendrovės duomenimis, jei per parą vidutiniškai įvykdoma 2,5 vagystės iš būsto, šventiniais savaitgaliais jų skaičius išauga 3–5 kartus.
„Pastebime, kad dažniau apvagiami nesignalizuoti būstai: vaizdo kameros, rakinama laiptinė, tvirtos durys, kokybiški langų rėmai, geros spynos, prie saugos tarnybos pulto prijungta būsto signalizacija ir kiti turto saugumo sprendimai – kiekviena iš išvardytų priemonių yra didelis apsunkinimas ilgapirščiams. O kliūčių skaičius daro įtaką vagių planams ir sprendimams, kurį taikinį pasirinkti. Nors, jei vagys yra nusitaikę – jiems kliūčių nėra“, – kalbėjo pašnekovas.
Šių metų pradžioje bendrovės užsakymu atlikta visuomenės nuomonės apklausa parodė, jog gyventojai tiki, kad išvykus ilgesniam laikui geriausiai nuo vagystės būstą apsaugos kaimynai, signalizacija ir palikta šviesa.
