Paklausti apie viešbučiuose ir poilsių namuose įvykdytas vagystes, daugelis DELFI kalbintų nakvynės vietų savininkų ar administratorių tikino, jog su vagystėmis jie susiduria gana retai. Nepaisant to, jie investuoja į saugumą, o kai kurie – ir apsidraudžia.
Saugosi nuo nepažįstamų žmonių
Poilsio namų „Tylos vila“ direktorius Renaldas Kalvaitis tvirtino, kad jų namuose vagysčių dar nėra buvę, tačiau daug įtakos tam turi sąmoningi ir savo pareigas tinkamai atliekantys darbuotojai: „Daug dėmesio kreipiame į darbuotojų mokymus, taip pat pranešame klientams, kad pašaliniai žmonės poilsio namuose nepageidaujami. Tam skiriame labai daug dėmesio“, – teigė R. Kalvaitis.
Palangos viešbučio „Tauras Center Hotel“ vyr. administratorė Jūratė Meškienė sakė, jog jų viešbutyje visą parą budi administratoriai, kurie saugo, jog niekas kitas, išskyrus viešbučio gyventojus, jame nesilankytų: „Mūsų viešbutis nedidelis, poros aukštų, taigi žmonės jo saugumu gali puikiausiai pasirūpinti. Tiems, kurie baiminasi vagišių, galime pasiūlyti seifą. Tiesa, cokoliniame aukšte yra įsikūrusi kavinė, tačiau ją saugo apsaugos tarnyba, joje nuolat budi žmogus“, – tikino J. Meškienė.
Jos nuomone, vagysčių viešbutyje yra pasitaikę, tačiau tai buvo labai seniai: „Po pinigų vagystės ėmėmės papildomų saugumo priemonių, taip pat nepaliekame nerakintų durų“, – pasakojo J. Meškienė.
Apsidraudė, bet dėl naudos abejoja
Poilsio namų „Eglių paunksmė“ administratorė Guoda pasakojo, kad iki šiol poilsio namuose vagysčių nėra buvę, tačiau šiemet jie pirmi metai pradėjo drausti savo poilsio namus nuo galimų nelaimingų atsitikimų. Ji išreiškė nusivylimą, kad vienos Lietuvos draudimo kompanijos siūlomas draudimas padengia ne visus, o tik dalį nuostolių.
„Draudimas draudžia tik tais atvejais, kai nelaimingi atsitikimai vyksta viešbučio ar poilsio namų patalpose. Deja, jei iš poilsio namų kiemo dings poilsiautojo dviratis ar kiti daiktai, niekuo padėti negalėsime“, – sakė administratorė, tačiau, jos nuomone, kiekviena save gerbianti ir lankytojus priimanti įstaiga turėtų apsidrausti.
Turintys būsto draudimą jaučiasi saugesni
Draudimo bendrovės „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo Bendrosios žalos sureguliavimo skyriaus vadovas Giedrius Norkus tvirtino, kad gyventojus apsaugoti nuo nuostolių gali ne tik viešbučiai, poilsio namai, bet ir patys gyventojai.
Jis pateikė keletą patarimų, kokių atsargumo priemonių verta imtis poilsiautojams. „Būsto draudimą turintys poilsiautojai gali jaustis ramiau: nuo vagysčių jie apsaugos ne tik namuose esantį, bet su savimi į poilsio vietą pasiimamą turtą.“ Tai reiškia, jog apsidraudusieji gauna kompensaciją ir už turtą, kuris buvo pavogtas vagystės su įsilaužimu metu už jų buto ribų.
„Dėl to poilsiautojams patarčiau pernelyg neatsipalaiduoti ir visada stebėti bei atsiminti, ar jie užrakino kambario duris, nes nuostoliai atlyginami tik vagystės su įsilaužimu atveju“, – sakė G. Norkus.
Dviračiai – taip pat apsaugoti
Dažnai atostogaujantys žmonės su savimi į poilsio vietą vežasi ir dviračius. Bendrosios žalos sureguliavimo skyriaus vadovas G. Norkus tvirtina, kad būsto draudimas galioja ir jiems: „Nuostoliai už pavogtą dviratį bus atlyginti tik tuo atveju, jei jis bus prirakintas ar stovės rakinamoje patalpoje. Poilsiautojams patarčiau nepamiršti patikrinti, ar tikrai jie tinkamai pasirūpino dviračių saugumu“, – sakė G. Norkus.
Negana to, draudimas galioja ir automobilyje laikomiems daiktams, jei automobilis buvo užrakintas ir daiktai sudėti nematomoje vietoje – užtrauktos bagažinės užuolaidėlės, užverta daiktų dėtuvė. „Būna atvejų, kai poilsiautojai keliauja su savo mašina prie jūros išsimaudyti, ar palieka savo automobilį prie sporto kompleksų. Būna, jog įsilaužėliai vagia ne tik telefonus ar kompiuterius, bet ir sportines aprangas, kitus rūbus“, – teigė G. Norkus.
Apie visas vagystes privalu pranešti policijai, o vėliau kreiptis į draudimo bendrovę, kuri atlygins nuostolius: vagystės iš namų atveju sumokama pinigų suma tolygi pavogto daikto vertei, kai pavagiami daiktai iš viešbučio kambario arba automobilio.
Poilsio namai gali apdrausti svečių sveikatą ir daiktus
Pasirūpinti gyventojų saugumu gali ir viešbučiai bei poilsio namai – jiems skirtas bendrosios civilinės atsakomybės draudimas, kuris atlygina žalą dėl viešbučio, maitinimo ir patalpų valdymo veiklos.
„Jei poilsiautojas viešbutyje apsinuodijo maistu, susižeidė paslydęs ant tik tik išvalytų grindų ar viešbutyje nukritusi sija suniokojo poilsiautojo turtą, viešbutis nukreipia žmones į jį draudusią bendrovę, kuri atlygina patirtus nuostolius. Mano nuomone, pasidomėti, ar tokį draudimą turi viešbutis, kuriame apsistojate, tikrai verta. Priešingai nei draudimo bendrovės, kurios yra pripratusios prie tokių įvykių, viešbučio tarnautojai prašymus atlyginti žalą gali ir ignoruoti“, – dalijo patarimus G. Norkus.
Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, per pirmus penkis šių metų mėnesius Palangoje įvykdytos 42 vagystės, per pirmus penkis praėjusių metų mėnesius – 68. Per 2014 m. Palangoje buvo įvykdytos 270 vagysčių, iš jų – privačios nuosavybės 265, o įsibraunant į gyvenamąsias patalpas – 84.
