Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis (VPGT) vidutiniškai per pirmąjį kiekvienų metų pusmetį Lietuvoje kyla daugiau nei 7600 gaisrų. Nors didžioji dalis nelaimių įvyksta atvirose teritorijose (vidutiniškai net apie 48 proc. visų gaisrų), ugnis nuniokoja ir nemažai gyvenamųjų būstų. Per pirmąjį šių metų pusmetį VPGT duomenimis Lietuvoje net 949 gaisrai užgesinti gyvenamosios paskirties pastatuose. Juose žuvo 58 gyventojai.
Ugniagesiai gelbėtojai informuoja, kad gaisras nekontroliuojamas gali tapti per 30 sekundžių, o pavojus gyvybei kyla vos po 2 minučių.
„Ugnis išdegina patalpoje deguonį ir paskleidžia nuodingas dujas, kurių įkvėpus galima ne tik sunkiai apsinuodyti, bet ir žūti. Žmogus gali prarasti sąmonę – uždusti ar apsinuodyti mažiau nei per 2 minutes. Tiršti juodi dūmai, išsiskiriantys degimo metu, yra pavojingi, nes mažina matomumą ir graužia akis“, - skelbiama vpgt.lt
Gaisro metu temperatūra patalpoje gali įkaisti net iki 1000 laipsnių. „Esant tokiai temperatūrai apdega plaučiai, o drabužiai, ypač jeigu jie pagaminti iš sintetinių medžiagų – lydosi ir limpa prie odos“, - įspėja VPGT.
Ugniagesiai gelbėtojai atkreipia dėmesį, kad žmonės patekę į pavojingą ir nekasdienišką situaciją dažnai pasimeta, pradeda panikuoti ir nežino, kaip elgtis, todėl patariama iš anksto apgalvoti, kaip derėtų elgtis gaisro atveju.
Aptarkite „blogiausius scenarijus“ su šeima
VPGT siūlo aptarti visus blogiausius scenarijus, galinčius nutikti namuose.
„Pirmiausia turėtumėte išsiaiškinti, kokios nelaimės dažniausiai įvyksta. Reikėtų pakalbėti apie gaisro, potvynio, žaibo, viesulo keliamus pavojus. Svarbiausia išsiaiškinti, kas svarbiau – bėgti iš namų (gaisro metu), slėptis juose (pūgos, uraganinio vėjo, žaibo metu) ar vykti kur nors toliau (potvynio, miško gaisro metu), ir aptarti, kaip elgtis kiekvienu konkrečiu atveju. Įsitikinkite, kad visi šeimos nariai žino, ką reiškia staiga įsijungę dūmų detektoriai, gaisrinės signalizacijos signalas“, - pataria ugniagesiai gelbėtojai.
Jie taip pat rekomenduoja susirasti šeimos kontaktinį asmenį, kurį nelaimės atveju, būtų galima informuoti apie savo buvimo vietą, ypač tada, jei šeimos nariai tuo metu nėra kartu. Ugniagesiai pastebi, kad tai nebūtinai turi būti draugas ar kaimynas gyvenantis šalia, priešingai – asmuo iš kito miesto net patikimiau, esą taip būtų mažesnė tikimybė, kad jį ištiko ta pati nelaimė.
Taip pat patariama net su mažiausiais šeimos nariais pakalbėti, kaip iškviesti pagalbą ir pasistengti, kad jie įsidėmėtų bendrąjį pagalbos numerį 112. Be to, vaikai turėtų žinoti, kur nelaimės atveju susitiks su suaugusiais asmenimis – rekomenduojama aptarti visas galimas susitikimo vietas.
Neatidarykite langų
Priešgaisrinės gelbėjimo apsaugos departamentas informuoja, kad kilus dideliam gaisrui namuose iš pastato reikia kuo įmanoma greičiau pasišalinti ir jokiais būdais nepraverti langų, ar nepalikti atvirų durų, kadangi tokiu būdu ugnis gali išplisti į šalia esančius pastatus ar butus.
„Esant skersvėjui ar pučiant vėjui ugnis gauna daugiau oro ir stipriau įsiliepsnoja. Tai patikrinti galima, pavyzdžiui, kuriant laužą ar krosnį: papūtus į besikuriančią liepsną – ugnis plykstelės. Beje, patalpose skersvėjis gali pridaryti daug nemalonumų, o miškas, esant stipriam vėjui, sausros metu gali užsiliepsnoti net nuo mažiausios liepsnelės ar kibirkštėlės“, - aiškinama vpgt.lt
Taip pat specialistai primena, kad neverta „tuščiai rizikuoti“ ir pataria negrįžti į degantį pastatą.
Valstybės priešgaisrinės priežiūros valdybos (VPPV) Visuomenės informavimo ir analizės skyriaus vedėja Vida Šmigelskienė pasakoja, kad žmonės prisiminę, jog viduje liko brangių daiktų, ir tikėdamiesi, kad juos pavyks išnešti, kartais puola atgal į degantį pastatą. To specialistė daryti griežtai nerekomenduoja, nes dėl to neverta rizikuoti gyvybe.
Vos palikus pastatą patariama kviesti pagalbą. Jei ugnis mažesnė, rekomenduojama ją gesinti audeklu. Pavyzdžiui, jei virtuvėje užsiliepsnojo rankšluostis, patariama jį įmesti į kriauklę ir paleisti vandenį. Tačiau ugniagesiai taip pat įspėja, kad vandeniu gesinti negalima elektrinių prietaisų, nors dažnai žmonės stresinėje situacijoje tai pamiršta.
Ugnyje palieka net vaikus
Viena pagrindinių klaidų, kurią žmonės daro gaisro metu, panika. Pasimetęs žmogus dažnai pamiršta, kaip reikia elgtis, ir nebegali racionaliai mąstyti. Tokia reakcija gali turėti vienus skaudžiausių padarinių.
„Žmonės labai dažnai linkę galvoti, kad taip nenutiks. Kad dega tik kaimyno tvartas. Bet labai dažnai tas nenorėjimas žinoti atsigręžia prieš mus pačius. Kai tenka kalbėti su tais žmonėmis, kurie yra susidūrę su gaisru, jie sako, kad labai dažnai žinios išgaruoja, žmogus nebežino, kaip elgtis, todėl tas žinias visada reikia įtvirtinti praktinėmis pratybomis. Aišku, niekas to dažniausiai nedaro“, - pasakoja V. Šmigelskienė.
Anot, VPPV Visuomenės informavimo ir analizės skyriaus vedėjos, supanikavę žmonės dažnai pridaro protu nesuvokiamų dalykų – pradeda ugnį gesinti rankomis, ar palieka liepsnose vaikus.
„Būna, kad užsidegus kažkokiam daiktui, net žinodami, kad galima daiktą uždengti kažkokiu audeklu, žmonės puola rankomis gesinti ir nusidegina. Būna net tokių atvejų, kad žmonės pamiršta vaikus. Piniginę ar telefoną pasiima, o vaikai ar kiti artimieji lieka patalpoje“, - pasakoja V. Šmigelskienė.
Ugniagesiai gelbėtojai atkreipia dėmesį, kad iena pagrindinių taisyklių gaisro metu – pasistengti kuo labiau nusiraminti ir daryti tai, ką reikia. A. Šmigelskienė taip pat rekomenduoja užsukti į vpgt.lt internetinį puslapį ir paskaityti pateikiamus patarimus, kad gyventojai gaisro ir kitų nelaimių atveju turėtų žinių, kaip elgtis ir ką daryti.
