Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Ūminių apsinuodijimų ir Toksikologijos reanimacijos skyriaus vedėja Gabija Laubner teigia, kad net ir iš pažiūros nekaltas pagurkšnojimas mėgstamo alkoholinio gėrimo gali būti pavojingas. „Vairavimas – veikla, kuri reikalauja didelės koncentracijos ir susikaupimo. Kiekvieną kartą sėdant prie automobilio vairo būtina situaciją įvertinti individualiai, nesivadovauti emocijomis, o pasikliauti tik šaltu protu. Svarbu suvokti, kad bet koks suvartotas alkoholio kiekis turi įtakos reakcijos laikui bei vairuotojo būsenai“, – teigia gydytoja.
„Saugi dozė“ neegzistuoja
Alkoholis – psichoaktyvi medžiaga. „Jei žmogaus kraujyje yra alkoholio, pastebimai suprastėja jo reakcijos laikas, koordinacija ir koncentracija. Taip pat, priklausomai nuo suvartoto kiekio, suprastėja rega bei kritiškas savo veiksmų vertinimas“, – pasakoja specialistė.
Kiekvieno žmogaus organizmas alkoholį skaido individualiai. Tai priklauso nuo to, koks žmogaus sudėjimas, ką jis valgė, kaip dažnai vartoja alkoholį, ar yra pailsėjęs, o gal atvirkščiai – itin pavargęs. Pastebėta, kad dauguma moterų turi silpnesnę fermentinę sistemą alkoholiui skaidyti.
„Manoma, kad net ir 0,2 promilės alkoholio žmogaus kraujyje turi įtakos jo būsenai. Nuo tokio kiekio galima pernelyg atsipalaiduoti, o vairuojant reikalingas ypatingas susikaupimas. Taip pat pastebima, kad išgėrusio žmogaus kūno temperatūra šiek tiek padidėja, jis gali kiek keistai jaustis, į tam tikras situacijas sureaguoti ne visai adekvačiai“, – teigia G. Laubner.
Pasak pašnekovės, nelaimės rizika dar labiau išauga, jei išgėręs asmuo prie vairo užsiima pašalinėmis veiklomis – skaito žinutes telefone, kalba su pašnekovu, klausosi muzikos. Taip jis blaškosi, nėra visiškai susikoncentravęs į vairavimą.
Geriau nerizikuoti
„Vienas standartinis alkoholio vienetas pakelia jo koncentraciją kraujyje nuo 0,2 iki 0,4 promilės. Vienu tokiu vienetu laikomas gėrimas, kuriame yra apie 10 g gryno alkoholio“, – teigia gydytoja.
Toksikologės teigimu, kiekvieną žmogų alkoholis veikia skirtingai. Tam turi įtakos įvairūs veiksniai, tame tarpe ir vartoto alkoholio rūšis – fermentuoti gėrimai, anot specialistės, į kraujotaką nukeliauja greičiau.
„Jei alkoholinius gėrimus vartoja asmuo, kuris prie jų nepratęs ir ilgą laiką visiškai nesisvaigino, natūralu, kad jis gali greičiau apsvaigti. Tokiu atveju nesvarbu, ar buvo suvartota taurė, o gal dvi – geriau nerizikuoti ir prie vairo nesėsti, nes rizikuojate ne tik savo, bet ir kitų gyvybėmis, – sako G. Laubner. – Lygiai tą patį galima pasakyti ir apie iš vakaro vartotus alkoholinius gėrimus. Vidutiniškai prireikia maždaug 12 valandų, kad alkoholis tikrai būtų visiškai suskaldytas, tačiau ir tai – labai individualu. Jei vartojant svaiginančius gėrimus buvo vartotas riebus maistas, alkoholis iš skrandžio į kraują rezorbuojasi lėčiau, taigi ir skaidomas jis bus lėčiau. Taip pat svarbu prisiminti, kad svaiginantis tuščiu skrandžiu, galimas stipresnis ir greitesnis neigiamas alkoholio poveikis.“
Apgaulingas poveikis
Toksikologė atkreipia dėmesį, kad alkoholio poveikis gali būti labai apgaulingas: suvartojus nedidelį kiekį vairuotojas jokių elgesio pokyčių galbūt net nepajus, tačiau jo reakcijos iš tiesų bus sulėtėjusios, kelyje išgėręs vairuotojas gali sunkiau priimti sprendimus.
Anot specialistės, kliautis įstatymų nustatyta leistina iki 0,4 promilių norma aklai nereikėtų. Sėdant prie vairo, būtina kritiškai įvertini savo būseną visais atvejais, ne tik pavartojus alkoholio: pastebėjus, kad savijauta nėra gera – rizikuoti savo ir kitų sveikata tikrai neverta. Atsakomybę už galimas skaudžias neapgalvoto elgesio pasekmes kiekvienas vairuotojas turės prisiimti asmeniškai.
Informacija parengta bendradarbiaujant su VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija.