Kaip pastebi saugaus vairavimo instruktorė Solveiga Dambrauskaitė-Bakutienė, vienas ar kitas kelių eismo taisykles (KET) pažeidinėja – tiek pradedantieji, tiek patyrę vairuotojai.
„Pradedantiesiems vairuotojams keliuose pritrūksta patirties, o patyrę vairuotojai neretai pervertina savo jėgas. Žinoti ir mokėti gerai, tačiau perdėtas pasitikėjimas savo žiniomis kelyje gali tapti eismo nelaimės priežastimi. Vairuojant reikėtų neprarasti budrumo, nepriklausomai nuo to, esate pradedantysis ar jau patyręs vairuotojas. Ir, be abejonės, būtina laikytis eismo taisyklių, nes jos kuriamos tam, kad keliuose būtų saugiau“, – sako specialistė ir atkreipia dėmesį į dažnai pasitaikančias pavojingas situacijas ir vairuotojų daromus KET pažeidimus.
Mirksintis žalias šviesoforo signalas – spausti greičio pedalą ar stabdyti?
Tikriausiai daugumai vairuotojų ne kartą teko matyti avarines situacijas, kylančias dėl skirtingo vairuotojų vertinimo, kaip iš tiesų reikėtų elgtis, mirksint žaliam šviesoforo signalui. Vieni spusteli greičio pedalą, nes laikosi nuomonės, kad važiuoti galima ir per geltoną šviesą, kiti priešingai – puola stabdyti, o iš galo važiuojantys vairuotojai nespėja sureaguoti. Kurie teisūs – priklauso nuo situacijos.
„Tokioje situacijoje pirmiausiai reikia įvertinti savo važiavimo greitį ir atstumą iki sankryžos. Jei esate toli ir matote, kad galėsite sustoti prieš šviesoforą, kaip to reikalauja KET, – geriau stabdyti, tačiau jei esate prie pat sankryžos, geriau važiuoti toliau, nes staigiai stabdydami galite sukelti avarinę situaciją. Kelių eismo taisyklėse nurodoma, kad geltonas šviesoforo signalas yra draudžiamas, tad reikėtų vertinti ar spėsite pravažiuoti per žalią mirksintį, o ne geltoną signalą“, – paaiškina vairavimo instruktorė.
Sustojimo ir stabdymo keliui svarbi kiekviena sekundė
Kone kiekvienas vairuotojas bent retkarčiais atitraukia savo dėmesį nuo kelio – kalbasi telefonu, ieško patinkančios radijo stoties, užkandžiauja ar užsiima kita, dėmesį atitraukiančia veikla. Tačiau retas susimąsto, kiek daug kelyje gali reikšti kelios prarastos budrumo sekundės.
Vairuoti, žiūrint į telefoną ar kitur nukreipus savo dėmesį, – tas pats, kas važiuoti aklomis. Ar tikrai pasiryžtumėte 40 metrų nuvažiuoti nieko nematydami? Būtent tiek automobilis pajudės į priekį vos per 3 sekundes, važiuojant leistinu 50 km/h greičiu miesto teritorijoje.
Važiuojant tuo pačiu greičiu, vidutinis sustojimo kelias turėtų būti apie 30 metrų. Taigi, jei kliūtį pastebėsite per vėlai, esant mažesniam nei 30 metrų atstumui, sustoti tiesiog nebegalėsite. Netikėtai į važiuojamąją kelio dalį išbėgus vaikui, gyvūnui ar pasitaikius kitai kliūčiai, kiekviena sekundė gali būti lemtinga.
Saugiai lenkti reikia ne tik transporto priemones, bet ir kitus eismo dalyvius
Transporto priemonių lenkimo klaidas neretai kartoja ne tik pradedantieji, vairavimo praktikos dar nesukaupę vairuotojai, bet ir savo jėgomis pernelyg pasitikintys patyrę vairuotojai. Tačiau prieš pavojingai lenkiant kitas transporto priemones, pirmiausia reikėtų pagalvoti apie savo ir kitų eismo dalyvių saugumą – ar tikrai kelios sekundės sutaupyto jūsų laiko vertos rizikos.
Lenkdami miesto teritorijoje, vairuotojai dažnai užlenda prieš kitas transporto priemones ir nesilaikydami saugaus atstumo sukelia avarines situacijas. Užmiestyje neretai pasitaiko situacijų, kai skubėdami vairuotojai nepaiso kelio ženklų ir ženklinimo, lenkia transporto priemones neleistinose vietose. Tokios situacijos ypatingai pavojingos - kelio ženklai ir ženklinimas sugalvoti ne be priežasties.
Bene daugiausiai diskusijų sukelia situacijos, kuomet pradėję lenkimą per punktyrinę kelio ženklo liniją, atlikti manevro vairuotojai nespėja ir sugrįžti į savo kelio juostą gali tik kirsdami ištisinę kelio liniją. Tokiose situacijose turėtumėte prisiminti, kad prieš pradedant lenkimo manevrą, privalote įvertinti, ar suspėsite jį atlikti nekirsdami ištisinės linijos. Jei aplenkti kitos transporto priemonės nespėjote, pastebėję ištisinę liniją tęsti lenkimo nebegalite – turite sumažinti greitį ir saugiai sugrįžti atgal į savo eismo juostą.
Saugaus vairavimo instruktorė S. Dambrauskaitė-Bakutienė atkreipia dėmesį, kad kelyje reikėtų nepamiršti ir kitų eismo dalyvių, pavyzdžiui, dviratininkų.
„Lenkimas yra gana pavojingas manevras, ypač jei kalbame apie dviratininkų lenkimą. Deja, dažnam dviračio vairuotojui kelyje tenka susidurti su kitų eismo dalyvių nepagarba ir požiūriu, neva dviratininkas važiuoja per lėtai ir yra kliūtis kelyje. Taip neturėtų būti, – pastebi vairavimo instruktorė. – Nekantriausi vairuotojai lenkia dviratininkus, nesilaikydami saugaus šoninio atstumo. Jei norite apvažiuoti dviratininką saugiai ir išvengti galimos nelaimės, šoninis atstumas turėtų būti bent 1,5 metro.“
Kaip elgtis, išgirdus specialiųjų tarnybų sirenas
Net ir patyrę vairuotojai neretai pasimeta situacijoje, kuomet išgirsta artėjančių specialiųjų transporto priemonių – policijos, gaisrinės ar greitosios – sirenas. KET nurodyta, kad šioms transporto priemonėms eismo dalyviai privalo nedelsdami duoti kelią, tačiau, kaip teisingai tai padaryti, žino ne kiekvienas. Neretai koją pakiša ir išgąstis ar pasimetimas. Tokiais atvejais svarbi kiekviena minutė ar net sekundė, tad kuo greičiau ir sklandžiau vairuotojai susiorientuos situacijoje, tuo mažesnė sumaištis kils eisme ir specialiosios transporto priemonės galės greičiau pasiekti savo tikslą.
„Natūralu kad kelyje išgirdus garsinius specialiųjų transporto priemonių signalus, vairuotojai pasimeta, nes sirenos asocijuojasi su nelaime. Norint praleisti tokią priemonę, gali tekti pakeisti važiavimo trajektoriją arba sustoti. Pirmiausia tokioje situacijoje reikia nustatyti, iš kurios pusės sklinda garsas, pamatyti skubantį automobilį ir įvertinus situaciją kelyje nuspręsti, reikia pasitraukti ar ne, – pasakoja saugaus vairavimo instruktorė. – Pasitraukti kuo dešiniau ir sustoti reikia tais atvejais, kai specialusis automobilis artėja jums iš galo, o keliuose, kuriuose yra ne daugiau kaip 4-ios eismo juostos, ir tais atvejais, kai specialioji transporto priemonė važiuoja priešinga kryptimi.“
Bene skaudžiausios nelaimės įvyksta sankryžose, kuomet vairuotojai neišgirsta signalų ar nepamato įjungtų švyturėlių ir nepraleidžia skubančių specialiųjų transporto priemonių. Todėl kelyje vairuotojai privalo visuomet būti budrūs – pasirūpinti, kad dėmesio neblaškytų pašalinės veiklos, aplinkinių garsų neužgožtų garsiai skambanti muzika. Atsakingai reikėtų elgtis ir tais atvejais, kuomet pastebėję atskubančią specialiųjų tarnybų transporto priemonę, norite pasitraukti dešiniau, nes stengiantis išvengti vieno eismo įvykio gali įvykti kitas.
Už chuliganišką vairavimą gresia teisių atėmimas
Ypač pavojingas situacijas keliuose sukelia piktybiškai nusiteikę vairuotojai. Tarp pastarųjų netrūksta ir daugiametę patirtį turinčių, kelių eismo taisykles puikiai žinančių, tačiau jas pažeidinėjančių vairuotojų.
Neretu atveju chuliganišką vairavimą iššaukia noras pasirodyti prieš kitus eismo dalyvius arba noras pamokyti kitus eismo dalyvius. Bene dažniausias chuliganiško vairavimo pavyzdys – dažnas ir pavojingas eismo juostų keitimas be priežasties, neįsitikinus, kad lenkti kitas priemones yra saugu. Tačiau chuliganišku vairavimu gali būti laikomos ir kitos situacijos, kuomet padaromi KET pažeidimai, keliantys pavojų eismo arba savo ar kitų žmonių saugumui.
Už tokį administracinį nusižengimą vairuotojui skiriama bauda nuo 450 iki 550 eurų su teisės vairuoti atėmimu nuo 12 iki 24 mėnesių. Tačiau vairuotojai turėtų suprasti, kad neapgalvotas elgesys keliuose gali kainuoti ne tik teises, bet ir gyvybę.
Informacija parengta bendradarbiaujant su VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija.