Tai – oficialioji statistika, kurioje matomas tik įkliuvusių neblaivių vairuotojų skaičius, tačiau kiek tokių vairuotojų iš tiesų kiekvieną dieną važinėja gatvėmis ir kelia pavojų visų eismo dalyvių saugumui, galima tik spėlioti. Neblaivių vairuotojų nesustabdo nei gresiančios baudos, nei galimos itin liūdnos tokio neatsakingo elgesio pasekmės.
Vairuotojai nepagalvoja apie galimas pasekmes
Su teisę vairuoti praradusiais asmenimis dirbanti psichologė Sonata Švabauskienė tikina: situacijų, skatinančių sėsti prie vairo apsvaigus, būna įvairių, tačiau jas visas apjungia alkoholio paveiktas negebėjimas įvertinti galimų elgesio pasekmių.
„Jei reikėtų smulkintis, priežasčių, skatinančių sėsti prie vairo išgėrus, galima būtų įvardinti daug. Tačiau visas jas galima suskirstyti į tris grupes: tai kontrolės trūkumas, aplinkos poveikis ir emocijų įtaka, – sako psichologė. – Vedini emocijų, žmonės linkę priimti neracionalius sprendimus. Nors įprastai manoma, kad postūmiu sėsti prie vairo tampa negatyvūs išgyvenimai, dažnu atveju nesutarimai santykiuose, iš tiesų – ne mažesnę įtaką gali padaryti ir teigiamos emocijos. Bet kokie sustiprinti neigiami ar teigiami pojūčiai gali nuvesti link pasekmių atžvilgiu nepamatuotų situacijų, todėl išskirti vien tik negatyvių emocijų įtakos tikrai nereikėtų.“
Už vairavimą išgėrus visais atvejais skiriama piniginė bauda, tačiau teisinės pasekmės gali būti ir sunkesnės: atsižvelgiant į padarytus nusižengimus, apsvaigusiam vairuotojui gali būti atimta vairavimo teisė, o norint ir vėl sėsti prie transporto priemonės vairo – reikės išklausyti specialų kursą apie alkoholio žalą, baigti papildomus vairuotojų mokymo kursus vairavimo mokykloje, taip pat perlaikyti vairavimo teorijos bei praktikos egzaminus.
Nors griežtos taisyklės ne visų vertinamos teigiamai, su teisę vairuoti praradusiais asmenimis dirbanti psichologė S. Švabauskienė pastebi, kad daugeliu atveju tokios priemonės vairuotojams tampa paskata nebekartoti tų pačių klaidų, apmąstyti savo elgesį ir galimas pasekmes.
„Ypač tiems, kurių pasivažinėjimas neblaiviame „stovyje“ baigiasi nelaimėmis, juk avarijos metu nukenčia ne tik sužalotasis ar žuvusysis, bet ir daugybė kitų žmonių – vaikai, tėvai, artimieji. O tam, kad atsidurtum tokioje situacijoje, netgi nebūtina būti stipriai apgirtusiu – atstumų suvokimas ir sumažėjęs jautrumas pasireiškia ir esant nedidelei, vos 0,2 promilių koncentracijai kraujyje“, – sako psichologė.
Ypač pavojingi – „rytiniai“ pasivažinėjimai
Pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus, leistina etilo alkoholio koncentracijos norma yra 0.,4 promilės, išskyrus pradedančius vairuotojus, autobusų vairuotojus ir kai kurais kitais atvejais, kur yra 0 promilių.
Tačiau psichologė S. Švabauskienė atkreipia dėmesį: kalbėti apie saugumą galima tik tuo atveju, jei kraujyje alkoholio apskritai nėra.
„Mūsų mąstymas yra sudėtinis dalykas, apjungiantis penkis pojūčius: regėjimą, klausą, skonį, uoslę ir lytėjimą. Alkoholis blokuoja už suvokimą, supratimą ir situacijų analizę atsakingą smegenų dalį, tad visi išgėrusio žmogaus pojūčiui pasikeičia. Norėdami pajausti, kaip kinta lytėjimas, esant 0,8 promilių koncentracijai kraujyje, galite pabandyti dirbti įprastus darbus, užsidėję vienu dydžiu per dideles lateksines pirštines ir apsiavę dviem dydžiais per didelius batus“, – sako psichologė.
Specialistė taip pat atkreipia dėmesį, kad dažnu atveju vairuotojai neteisingai įvertina alkoholio daromą poveikį, vadovaujasi klaidingais įsitikinimais, esą išgėrus bokalą alaus, taurę vyno ar stikliuką stipresnio gėrimo – leistinos normos neįmanoma viršyti.
„Alkoholis kiekvieną žmogų veikia skirtingai, tačiau nereikėtų tikėti mitais. Iš tiesų, vienintelė sąlyga, nuo kurios priklauso apgirtimo laipsnis – tai organizmo gebėjimas skaidyti alkoholį. Žmogus gali būti labai aukštas ir stambus, bei jeigu alkoholį jo organizmas skaido lėtai, užteks ir vienos taurelės tam, kad vairuoti jis nebegalėtų, – sako psichologė. – Tam, kad pasikeistų suvokimas ir reakcija, iš tiesų, reikia visai nedidelės alkoholio koncentracijos kraujyje. Pagal mūsų šalyje galiojančius įstatymus, 0,4–1,5 promilių ribose esantis girtumas laikomas lengvu, nors realiai prie 1,2 promilių žmogaus smegenys pradeda dirbti šuoliais – tai dirba, tai nedirba. Tai kas tuomet turi vykti, kuomet pasiekiamas vidutinis arba sunkus girtumas?“
Policijos pareigūnams neretai įkliūva ir po vakarykščio vakaro išsiblaivyti dar nespėję vairuotojai. Jie, kaip taisyklė, visuomet teisinasi taip pat: nesitikėję, kad ryte vis dar bus apgirtę. Anot psichologės, tokie rytiniai pasivažinėjimai ypač pavojingi.
„Dažnu atveju, atsikėlus ryte iš tiesų jaučiamės gerai, galintys vairuoti. Tačiau jau po kelių valandų būsena pasikeičia, pradedame jaustis apsunkę. Tas momentinis pagerėjimas rytais labai apgaulingas. Tyrimai rodo, kad 1 promilei išskaidyti organizmui prireikia 8–9 valandų. O jei išgerta buvo daugiau, vadinasi atitinkamai ir ilsėtis reikėtų ilgiau, – sako psichologė. – Vairuodami pagirių metu negalime pilnai savęs kontroliuoti, turime daugiau laiko skirti situacijos suvokimui ir sprendimų priėmimui, o visa tai – didina avarijų riziką ir kelia pavojų ne tik pačiam vairuotojui, bet ir kitų eismo dalyvių saugumui.“
Informacija parengta bendradarbiaujant su VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija.