Visi žinome, kad pagal kelių eismo taisykles vairuojant naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis yra draudžiama – tai gali sukelti eismo įvykį ir užtraukti baudą nuo 60 iki 90 eurų. Tačiau baudos, panašu, vairuotojų negąsdina: per metus dėl naudojimosi mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant policijos pareigūnams įkliūva vidutiniškai 19 tūkst. vairuotojų. Tai – tik oficialioji statistika, o realus skaičius gerokai didesnis.

Kiek vairuotojų kelionės metu kalbasi telefonu, naudodami laisvų rankų įrangą, galima tik spėlioti, tačiau tokių neabejotinai yra dauguma. Vis dėlto, ne kiekvienas vairuotojas įvertina galimą pavojų ir nesusimąsto, kad šiuolaikinės technologijos nuo autoavarijų neapsaugo.

Naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant – viena iš dažniausių autoavarijų priežasčių

Nors vairuojant kalbėti telefonu, naudojantis laisvų rankų įranga, nėra draudžiama, vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas atkreipia dėmesį, kad tai – viena iš dažniausiai pasitaikančių eismo įvykių priežasčių.

Artūras Pakėnas

„Jei eidami šaligatviu žiūrėsite prieš save, į stulpą juk neatsitrenksite. Tą patį galima pasakyti ir apie vairavimą: vargu ar į ką nors atsitrenksite, važiuodami šviesiu paros metu, tiesiu keliu ir geromis oro sąlygomis. Žinoma, jei jūsų dėmesys sutelktas į vairavimą, o ne į pašalines veiklas, – sako saugaus vairavimo ekspertas Artūras Pakėnas. – Kalbėjimasis telefonu, net ir naudojant laisvų rankų įrangą, dažnu atveju tampa pagrindine autoavarijų priežastimi.“

Tirdami autoįvykį, policijos pareigūnai neretai turi įtarimų, kad vairuotojas kalbėjosi telefonu,
tačiau nustatyti, ar eismo įvykio metu vairuotojas naudojosi mobiliojo ryšio priemone, ar nevengė kitų pašalinių, dėmesį atitraukiančių, veiksmų, gana sudėtinga. Patys vairuotojai prisipažinti nelinkę net ir tuo atveju, jei oficialiai pažeidimo nepadarė, nes kalbėjosi naudodami laisvų rankų įrangą. Anot Lietuvos kelių policijos tarnybos, apie trečdalis visų eismo įvykių įvyksta dėl vairuotojų veiksmų, nesusijusių su vairavimu, nepakankamo dėmesingumo ir atidumo kelyje.

Vairavimo instruktorius A. Pakėnas tikina, kad problemos kelyje pirmiausia prasideda nuo susiformavusio vairuotojų požiūrio, esą vairuoti – tolygu nieko neveikti.

„Vairuotojų požiūrį labai gerai apibūdina matyta situacija vieno prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelėje. Susidėjęs pirkinius į automobilį, vairuotojas išsitraukė telefoną, kažkam paskambino ir sako: „Dabar jau nieko neveiksiu, vairuosiu, tad galėsime pasikalbėti“,– pasakoja vairavimo instruktorius. – Daugelis šiuolaikinių žmonių, gyvenančių įtemptu ritmu, į vairavimą žiūri kaip į laiko eikvojimą. Visi nori būti maksimaliai produktyvūs, per kuo trumpesnį laiką padaryti kuo daugiau. Šiuo atveju – reikėtų keisti požiūrį ir susimąstyti, kas yra svarbiau: ar pokalbis, kurį greičiausiai galima atidėti, ar jūsų pačių ir kitų eismo dalyvių saugumas.“

Vairuotojas su telefonu rankose
Foto: Shutterstock

Kalbant telefonu – neišvengiamai sumažėja dėmesingumas

Saugaus eismo ekspertai tikina, kad norint saugiai vairuoti, būtini trys, kartu veikiantys, elementai: situacijos stebėjimas, mechaniniai judesiai ir susikoncentravimas į vairavimą. Laisvų rankų įranga leidžia vairuotojams kalbėtis telefonu, neatitraukiant rankų nuo vairo, tačiau ji neapima visų trijų būtinųjų saugaus vairavimo elementų ir trukdo vairuotojams susikoncentruoti, visą dėmesį skirti vairavimui.

Norėdamas atsiliepti į skambutį arba kam nors paskambinti, vairuotojas savo dėmesį nuo kelio įprastai atitraukia vos kelioms sekundėms, tačiau tų kelių sekundžių kaina gali būti labai skaudi. Vos 50 km/h greičiu važiuojantis automobilis per 5 sekundes nuvažiuos 70 metrų, tuo tarpu važiuojant 130 km/h greičiu į priekį pajudėsite net 180 metrų. Bet kurią sekundę kelyje gali pasitaikyti nenumatytų kliūčių: ne vietoje gatvę kertančių pėsčiųjų, į kelią išbėgusių gyvūnų ir kitų veiksnių, galinčių sukelti avarines situacijas.

Ne mažiau svarbus niuansas – ne tik kelio stebėjimas, bet ir gebėjimas tinkamai vertinti kelyje vykstančią situaciją. Vairuojant ir tuo pačiu kalbantis telefonu, naudojant laisvų rankų įrangą, vairuotojo dėmesingumas sumažėja kone perpus. Tokie vairuotojai lėčiau reaguoja į pavojingas situacijas kelyje, apskritai nepastebi pavojų, sunkiau įvertina greičio ir atstumų keliamą riziką. Įvertinti reikėtų ir tai, kad net ir pabaigus pokalbį telefonu, vairuotojo dėmesingumas kurį laiką vis dar išlieka sumažėjęs, nes mintys dažnu atveju būna nukreiptos į vykusį pokalbį ir išgirstą informaciją.

Foto: Shutterstock

Saugaus vairavimo ekspertas A. Pakėnas atkreipia dėmesį ir į klaidingą vairuotojų įsitikinimą, esą daugumą veiksmų vairuodami atliekame nesąmoningai, automatiškai, todėl pokalbiai laisvų rankų įranga nėra kliūtis saugumui.

„Tolygiai padalinti savo dėmesį ir vairavimui, ir pokalbiui telefonu – neįmanoma. Tai geriausiai išryškėja kritinių situacijų metu: stengdamiesi išvengti autoavarijos, mes nebegirdime, kas mums sakoma, negalime atsakyti į užduotus klausimus, nes smegenys pačios pasirenka, ką daryti, jos orientuojasi į kritinės situacijos sprendimą, – pastebi vairavimo instruktorius. – Net ir profesionalūs vairuotojai pripažįsta, kad vairuojant ir tuo pačiu metu kalbant telefonu su laisvų rankų įranga, vairavimas pasikeičia: tampame ne tokie dėmesingi, praleidžiame svarbias detales ir tokiu būdu sukeliame pavojų sau kitiems eismo dalyviams.“

Informacija parengta bendradarbiaujant su VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija.