Problemos kelyje prasideda nuo kultūros stygiaus
Kaip pasakoja dviračių sportu užsiimantis Vitoldas, pavojingų situacijų važiuojant dviračiu nutinka nuolatos. Nemaža dalis jų kyla dėl vairuotojų neatsakingumo, neretu atveju ir noro parodyti savo pranašumą.
„Apmaudu, kad vis dar atsiranda vairuotojų, kurie „kariauja“ kelyje ir neįvertina galimų labai liūdnų neatsakingo vairavimo pasekmių. Suprantu, kad ne visuomet patogu lenkti dviratininką, tačiau demonstratyviai rodyti savo nepasitenkinimą, keliant pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, – mažų mažiausiai kvaila, – pasakoja Vitoldas. – Tokių variantų, kuomet automobilio vairuotojas lenkia nesilaikydamas saugaus atstumo, tikrai pasitaiko nuolatos.“
Saugaus eismo ekspertas Tomas Juškėnas atkreipia dėmesį, kad kultūros keliuose stinga visų kategorijų eismo dalyviams: dviratininkai nepatenkinti automobilių vairuotojais, pastarieji – dviratininkais, šie nepatenkinti pėsčiaisiais, o ir pėstieji turėtų, ką pasakyti, tiek sėdintiems prie automobilio vairo, tiek minantiems dviračio pedalus.
„Kelyje kiekvienas galvoja tik apie save tol, kol neatsiduria kito eismo dalyvio „kailyje“. Ne paslaptis, kad vairuotojai dažnai pyksta ant dviratininkų, nes pastarieji važiuoja ne jiems skirtais dviračių takais, o važiuojamąja kelio dalimi, – pastebi T. Juškėnas. – Tačiau dviračių takai įrengti ne visur, o važiuodami šaligatviais dviratininkai ir vėl susilaukia nepasitenkinimo, tik šį kartą ne iš vairuotojų, o iš pėsčiųjų pusės. Tad tai – kultūros klausimas. Kol nebus supratingumo ir pagarbos vienas kito atžvilgiu, apie pokyčius galima tik pasvajoti.“
Ar automobilio vairuotojas turi pirmumo teisę prieš dviračio vairuotoją?
Pasitaiko situacijų, kai KET taisyklių nežinantys vairuotojai turi klaidingų įsitikinimų dėl pirmumo teisės keliuose. Santykyje tarp automobilių vairuotojų ir dviratininkų, pastarieji – neišvengiamai labiau pažeidžiama pusė, tačiau tai nereiškia vieno ar kito eismo dalyvio pranašumo.
Kelių eismo taisyklėse nurodoma, kad norėdami kirsti važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėjomis, dviratininkai privalo nulipti nuo dviračio ir jį persivesti į kitą kelio pusę. Važiuoti per pėsčiųjų perėjas draudžiama, išskyrus vietas, kur dviračių takas kerta važiuojamąją dalį ir ji yra pažymėta specialiu ženklinimu. Tokiose vietose dviračių vairuotojai gali kirsti kelią nenulipdami nuo dviračio.
Jei dviratininkas kerta važiuojamąją dalį ne pėsčiųjų perėjoje, pirmiausia jis privalo praleisti keliu važiuojančias transporto priemones ir įsitikinti, kad važiuoti yra saugu. Svarbu prisiminti ir tai, kad artėdamas prie vietos, kur reikia kirsti važiuojamąją dalį, dviratininkas visais atvejais privalo sumažinti važiavimo greitį – taip vairuotojai galės geriau pastebėti galimą kliūtį kelyje.
Tačiau saugaus eismo ekspertas Tomas Juškėnas atkreipia dėmesį – viena yra mokėti kelių eismo taisykles ir jų paisyti, kita – jausti atsakomybę ir rūpintis visų eismo dalyvių saugumu.
„Visi žino savo teises, bet pamiršta pareigas – čia ir prasideda problemos. Kelių eismo taisyklėse nurodoma, kad norint kirsti važiuojamąją dalį pasinaudojant pėsčiųjų perėja, dviratininkas privalo nulipti nuo dviračio ir jį persivesti. Tačiau jei dviratininkas nepaisys taisyklių ir per perėją važiuos, negi automobilio vairuotojas specialiai nesustos, nes dviratininkas pažeidė taisykles? O ir pats dviratininkas turėtų susimąstyti, kad dėl jo paties neatsargumo gali sulinkti ne tik metalas, bet ir kaulai lūžti, – sako saugaus eismo ekspertas Tomas Juškėnas. – Eisme apskritai reikėtų vengti principingos nuomonės, kad tam tikroje situacijoje turite pirmenybę. Juk dėl kitų eismo dalyvių aplaidumo taip pat gali įvykti avarinė situacija. Įvykus eismo įvykiui galėsite pasididžiuoti, kad esate teisus ir įrodėte savo tiesą, o kas iš to? Konfliktinių situacijų sumažėtų, jei eismo dalyviai labiau rūpintųsi saugumu, o ne pirmenybės ar viršenybės klausimais.“
Kaip saugiai lenkti dviratininkus kelyje
Lietuvos Kelių eismo taisyklėse (KET) nurodoma, kad prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad bus užtikrintas saugus atstumas nuo lenkiamos transporto priemonės, tačiau pateikiamas saugus šoninis atstumas – tik rekomendacinio pobūdžio. Tais atvejais, kuomet transporto priemonė juda ne didesniu kaip 50 km/h greičiu, lenkiant dviratininkus rekomenduojama palikti ne mažesnį kaip 1 metro šoninį atstumą. Jei transporto priemonės greitis didesnis kaip 50 km/h, lenkimo metu šoninis atstumas turėtų būti ne mažesnis kaip 1,5 metro.
Vairuotojai, lenkdami dviratininką, turėtų būti ypač atidūs. Lenkti reikėtų lygiai taip, kaip ir automobilį, – apvažiuoti plačiu lanku. Negalima pamiršti, kad pravažiuojančios didelės transporto priemonės sukeltas vėjo gūsis gali nuversti dviratininką, todėl būtinas ypatingas atsargumas.
Prieš pradedant lenkimo manevrą, transporto priemonės vairuotojas turi įsitikinti, kad tai daryti tikrai saugu: už jo važiuojančios transporto priemonės nepradėjo lenkimo manevro, priešpriešais nėra atvažiuojančių transporto priemonių ar kitų lenkimui trukdyti galinčių kliūčių.
Reikėtų nepamiršti, kad dviratininkas – lygiateisis kelių eismo dalyvis, tad lenkdami dviratininkus, automobilių ar kitų transporto priemonių vairuotojai privalo paisyti ir kelių eismo taisyklėse nurodytų lenkimo draudimų: nelenkti dviratininkų geležinkelio pervažose ir likus 100 m iki jų, taip pat sankryžose, perėjose, bei kitose draudžiamose vietose.
„KET labai aiškiai nusako, kokių veiksmų vairuotojas privalo imtis apvažiuojant ar lenkiant kitą transporto priemonę. Tačiau tai tik labai bendri dalykai, prie kurių reikia pridėti dar daug faktorių, kurių svarbiausias – ar sugebėsite atlikti manevrą saugiai. Turime tikrai per daug pavyzdžių, kai dviratininkai kelyje partrenkiami mirtinai. Ar tikrai vardan kelių sekundžių verta imtis nepamatuotų veiksmų? Keliuose svarbiausias saugumas, saugumas ir dar kartą saugumas, kuris turi atsispindėti ne tik iš vairuotojo, bet ir dviratininko pusės“ – sako saugaus eismo ekspertas.
Nors kalbant apie saugumą keliuose daugiau dėmesio įprastai skiriama automobilių vairuotojų atsakomybei, dviratininkai svarbiausių taisyklių taip pat neturėtų pamiršti. Važiuodami kelkraščiu, pėsčiųjų ir dviračių taku, šaligatviu, dviračių vairuotojai privalo duoti kelią pėstiesiems, neturi jiems trukdyti ar kelti pavojaus, o pro pat pėsčiąjį leidžiama važiuoti greičiu, kuris yra artimas pėsčiojo judėjimo greičiui (3–7 km/h), paliekant tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.
Rūpindamiesi savo saugumu, dienos metu dviratininkai turi važiuoti dėvėdami šviesą atspindinčias liemenes arba įjungę žibintus, tamsiu paros metu reikalinga ir liemenė, ir žibintai; dviračių vairuotojams ir keleiviams iki 18 metų būtina važiuoti užsidėjus ir užsisegus šalmą. Tačiau šalmas yra rekomenduojamas visiems dviračių vairuotojams. Šios taisyklės padės dviratininkams būti matomais kelyje, išvengti galimų eismo įvykių ir liūdnų iš to sekančių pasekmių.
Informacija parengta bendradarbiaujant su VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija.