Ne tik žiema „pakloja“ slidų kelią

Tai, kad šiuo metu Lietuvos gatvės ir keliai dėl kritulių kiekio yra ypač pavojingi, iliustruoja šią savaitę, Kaune, vėlų vakarą nutikęs eismo įvykis, kurio metu žiedinėje sankryžoje automobilio nesuvaldžiusi moteris trenkėsi į viešojo transporto stotelę. Laimei, moteris nenukentėjo, tačiau, kaip teigia autoavarijos liudininkai, eismo įvykis greičiausiai įvyko dėl to, kad vairuotoja neįvertino slidžios kelio dangos ir į žiedą įvažiavo per dideliu greičiu.

„Šiuo atveju, eismo įvykį matę žmonės, greičiausiai, buvo teisūs. Dėl per didelio greičio, o galbūt, staigaus manevro ant šlapios kelio dangos, automobilis pradėjo slysti ir tapo nevaldomas. Ar nutikusiai autoavarijai turėjo įtakos padangos – dabar pasakyti sunku, tačiau žiemines padangas į vasarines rekomenduojame keisti tuomet, kai vidutinė paros temperatūra siekia 8-is laipsnius šilumos. Dabar temperatūra yra tokia, galima sakyti, per viduriuką, vieni vairuotojai jau pasikeitę, kiti – dar ne. Jei vasarinių padangų protektoriaus gylis nėra ribinis (leidžiamas minimalus 1,6 mm), tai tokios padangos dar tikrai nėra didžiausia problema“, – sako K. Povilaitis.

Pasak jo, viena dažniausių eismo įvykių priežasčių, susijusių su šlapia kelio danga ir krituliais, yra patekimas į vadinamą akvaplaningą.

„Dideliu greičiu įvažiavus į patvinusį kelio ruožą, automobilis susiduria akvaplaningo efektu: tarp padangos paviršiaus ir kelio dangos susiformuoja vandens sluoksnis. Padangų rašto gylis šioje situacijoje atlieka svarbų vaidmenį – išstumia vandenį iš po padangų, tačiau jei greitis yra per didelis, ratai nespėja „išsivalyti“, nesukimba su kelio danga, todėl prasideda nevaldomas slydimas, kuris gali pasibaigti autoavarija“, – aiškina vairavimo specialistas.

Todėl, jo teigimu, vairuotojams savo ir kitų eismo dalyvių saugumą nereikėtų patikėti vien tik kokybiškoms padangoms, bet ir patiems imtis atsargumo priemonių.

Foto: Shutterstock

„Pirmiausia – svarbu visada stebėti važiuojamąją dalį ir reaguoti į jos pokyčius. Jei kelio danga yra šlapia, natūralu, kad padangų sukibimas su ja nebus tobulas, todėl reikėtų sumažinti greitį. Pavyzdžiui, provėžos gali susidaryti ne tik žiemą, kai yra pasnigę, bet ir lyjant ar jau palijus. Pavasarinėse ir vasarinėse provėžose, kurias dažniausiai sudaro sunkiasvoris transportas, vandens sluoksnis yra storesnis, todėl reikėtų vengti važiavimo jomis, o verčiau, jei įmanoma, pasirinkti važiuoti šalia jų“, – aiškina K. Povilaitis.

Ne tik nepasirinktas saugus važiavimo greitis ir (ar) kelio būklės nestebėjimas, bet ir neatsargus bei staigus manevravimas, kaip teigia pašnekovas, yra viena iš dažniausių autoavarijų priežasčių, esant šlapiai kelio dangai.

„Artėjant posūkio, žiedinės sankryžos ar kelio vingio link, jau iš ankščiau reikėtų sumažinti greitį, pavarą ir manevrą atlikti iš lėto, užtikrintai, be jokių staigių vairo pasukimų ar greičio bei stabdžio pedalų paspaudimų“, – sako vairavimo specialistas.

Jei tenka įveikti kelio ruožą, kuriame yra daug vandens, pasak K. Povilaičio, nereikėtų pamiršti, kad po to kuriam laikui suprastėja stabdymo efektyvumas.

„Sušlapus stabdžių kaladėlėms, sumažėja stabdymo kokybė, todėl, pravažiavus gilų vandens ruožą, rekomenduoju švelniai ir daug kartų protarpiais paspaudinėti stabdžių pedalą, taip nusausinant kaladėles“, – pataria pašnekovas.

Važiavimas, gausiai lyjant

Net tik ankstyvą pavasarį, bet ir vasaros viduryje gausus lietus yra dažnas gamtos reiškinys, kuris ypač pavojingas tampa tuomet, kai važiuojame užmiesčio keliais, greitkeliais ir autostradomis. Kaip teigia K. Povilaitis, šiuo atveju būtina pasirūpinti tinkamu matomumu: nepriekaištingai veikiančiais valytuvais ir pilnu bakeliu langų valymo skysčio.

„Lyjant, valytuvai yra tokia pat svarbi automobilio dalis kaip ir padangos. Todėl, jei ruošiamės važiuoti automobiliu, patikrinti, ar jie nenusidėvėję, veikia ir valo tinkamai – tiesiog būtina. Ne ką mažiau svarbu yra įsitikinti, ar užtenka langų valymo skysčio, nes, pavyzdžiui, nustojus lyti ir ant stiklo atsiradus purvo, matomumas drastiškai suprastėja“, – teigia vairavimas ekspertas.

Foto: Shutterstock

Jei lietus yra ypač stiprus ir valytuvai nespėja tinkamai užtikrinti matomumo, K. Povilaitis labai rekomenduoja netęsti kelionės, o verčiau sustoti ir palaukti, kol sumažės kritulių intensyvumas, nes, kitu atveju, kaip teigia jis, tai yra visiška loterija, kuri gali baigtis tragiškai.

„Viskas prasideda nuo atsakomybė jausmo. Jei matote, kad per lietų praktiškai neįmanoma įžiūrėti kelio – nevairuokite aklai, sustokite ir palaukite, kol lietus aprims. Galbūt, užteks palaukti kelias minutes, o galbūt, ir valandą ar daugiau, tačiau tas prarastas laikas yra mažiausia blogybė, kuri gali nutikti kelyje, kai stipriai lyja“, – sako pašnekovas.

Tačiau net ir trumpose kelionėse mieste gausus lietus gali „prišaukti“ netikėtą susidūrimą su kitais eismo dalyviais.

„Lyjant ne tik vairuotojo, bet ir pėsčiojo matymo amplitudė yra mažesnė. Užsigaubę gobtuvais ar su skėčiais pėstieji ne visada gali tinkamai įvertinti pavojų bei pamatyti transporto priemonę, todėl net ir važiuojant mieste, palyginus nedideliu greičiu, reikėtų ypatingą dėmesį atkreipti ties pėsčiųjų perėjomis ir kitomis vietomis, kuriomis juda pėstieji“, – sako K. Povilaitis.

Informacija parengta bendradarbiaujant su VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija.