Viena pagrindinių autoavarijų priežasčių – dėmesingumo trūkumas
„Nespėjau sustabdyti“, – teisinasi dažnas, į eismo įvykį patekęs vairuotojas, tačiau į tikrąsias priežastis, kodėl taip nutiko ir ką neteisingai vairuotojas padarė – gilinamasi retai. O ir vienareikšmį atsakymą tokiose situacijose surasti sudėtinga, nes avarines situacijas įprastai lemia skirtingų faktorių visuma.
Kaip pastebi vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas, viena iš svarbiausių problemų kelyje – dėmesingumo trūkumas. Vairuodami dauguma nesutelkia dėmesio į kelią ir patį vairavimą, mintimis yra nuklydę į darbus ar asmeninius reikalus.
„Apie ką galima kalbėti, jeigu vairuotojai įsistato telefonus į laikiklius ir vairuodami žiūri filmus? Įvykus autoavarijai, toks vairuotojas tikrai nepasakys, kad filmą žiūrėjo. Teisinsis nesuspėjęs sustoti, – sako vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas. – Tiesiog neįmanoma atsitrenkti į priekyje stovinčią transporto priemonę, važiuojant mieste leistinu greičiu, šviesiu paros metu, laikantis saugaus atstumo ir žiūrint į kelią. Tad čia ir atsakymas į klausimą, kodėl nespėjama sustabdyti – priežastis akivaizdžiai buvo, bet kiekvienas vairuotojas, žinoma, turės savo teoriją ir pasiteisinimą.“
Atstumo nesilaikymas problemų nesprendžia, o jas kuria
Avarijos miesto ribose neretai nutinka ir dėl paprasčiausio saugaus atstumo nesilaikymo. Kelių eismo taisyklėse (KET) pateikiami tik rekomendacinio pobūdžio patarimai: vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/val., atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 metrai, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip.
Tačiau realybėje, ypač piko metu, apie saugaus atstumo laikymąsi vairuotojai pamiršta, teisinasi nenorintys sudaryti ir taip didelių transporto priemonių spūsčių. Kaip pastebi A. Pakėnas, vairuotojai nesuvokia distancijos laikymosi svarbos ir klaidingai įsivaizduoja, kad tokiu būdu mažina transporto priemonių spūstis keliuose.
„Įsivaizduokite dvi žmonių grupeles, sudarytas iš penkių asmenų. Kiekviena iš tų grupelių turi sustoti vorele ir bėgti lenktynių. Pirmoji grupė pasirenka taktiką laikytis atstumo tarpusavyje, antroji grupė nusprendžia bėgti, prisispaudę vienas prie kito. Kuri grupė bėgs greičiau, savaime suprantama. Lygiai tas pats vyksta ir keliuose – nuo to, kad važiuosime prilipę vienas prie kito, greičiau nejudėsime, o avarinių situacijų tikimybė bus tikrai didesnė“, – sako vairavimo ekspertas.
Stabdymo ir sustojimo kelias: svarbi gali būti kiekviena sekundė
Vargu, ar dažnas vairuotojas galėtų teisingai atsakyti, per kiek laiko automobilis sustoja važiuodamas, pavyzdžiui, 50 km per valandą greičiu. Ne kiekvienas pakankamai įsigilinęs ir į teorines žinias, nežino, kuo skiriasi stabdymo ir sustojimo kelias.
„Pirmuoju atveju – matuojamas atstumas, kurį transporto priemonė nuvažiuoja nuo to momento, kol vairuotojas paspaudžia stabdžio pedalą iki visiško transporto priemonės sustabdymo. Antruoju atveju – tai atstumas, kurį transporto priemonė nuvažiuoja nuo kliūties pastebėjimo iki visiško sustojimo. Tad stabdymo ir sustojimo kelią skiria vairuotojo reakcijos laikas – kaip greitai vairuotojas spėja susigaudyti situacijoje, – paaiškina Artūras Pakėnas. – Važiuojant 50 km per valandą greičiu, vidutinis sustojimo kelias turėtų būti apie 30 metrų. Vairuotojo reakcijos laikas įprastai atima maždaug vieną sekundę – per tiek laiko, važiuojant minėtu greičiu, nuvažiuosite maždaug 14 metrų. Taigi jei kliūtį pastebėsite per vėlai, esant mažesniam nei 30 metrų atstumui, sustoti tiesiog nebegalėsite. Geriausia, ką tokiu atveju galėsi padaryti, tai spėti pasukti transporto priemonės vairą į šoną“.
Kita problema, kurią pastebi vairavimo instruktorius – nepakankamai stiprus stabdymas kritinėse situacijose. Vairuotojai pernelyg dažnai galvoja apie tai, kas vyksta už jų: ar nesukels avarinės situacijos, ar iš galo atvažiuojantis automobilis spės laiku sustabdyti.
„Dėl to, kad kažkas atsitrenks į jūsų automobilį iš galo, – didelės tragedijos nebus. Priešingai, nei partrenkus prieš jūsų automobilį einantį pėsčiąjį. Viskas, kas baisiausio gali nutikti, įprastai nutinka priekyje, todėl stabdant kritinėse situacijose tikrai nereikia galvoti apie tai, kas vyksta už jūsų“, – tvirtina A. Pakėnas.
Informacija parengta bendradarbiaujant su VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija.