Kiekvienoje transporto priemonėje turi būti įrengti ir tinkamai sureguliuoti dviejų tipų privalomi žibintai – artimųjų ir tolimųjų šviesų. Pagerinti matomą sudėtingomis oro sąlygomis padeda ir rūko žibintai, tačiau apie pastarųjų naudojimą vairuotojai dažnai turi klaidingų įsitikinimų, nežino, kada, iš tiesų, rūko žibintai gali būti naudingi ir kada juos įsijungti yra prasminga.
Rūko žibintai dažnai naudojami ne pagal paskirtį
Pats pavadinimas „rūko žibintai“ sufleruoja, kad naudoti juos reikėtų rūko metu. Tačiau tai – ne vienintelis atvejis, kada rūko žibintai gali pasitarnauti.
„Priekinius rūko žibintus naudoti galima ne tik tuomet, kai dėl rūko matomumas yra mažesnis nei 300 metrų, bet ir esant miglai ar labai stipriai liūčiai, taip pat sugedus priekiniam kairiajam artimųjų šviesų žibintui“, – primena vairavimo instruktorė Eidvilė Pakėnaitė.
Vis dėlto, kai kurie vairuotojai rūko žibintus įsijungia ir dienos, ir nakties metu, nepriklausomai, ar matomumas kelyje yra geras, ar ne. Tiek vienu, tiek kitu atveju rūko žibintų naudojimas neturi jokios prasmės – matomumas kelyje tikrai nepagerės, o ekonomiškai tai taip pat nebus naudinga, mat rūko žibintai naudoja nemažai energijos, didina degalų sąnaudas.
„Rūko žibintai sureguliuoti taip, kad esant prastam matomumui jų šviesa būtų nukreipta į apačią ir geriau apšviestų kelkraštį. Taigi, esant geram matomumui – tai tikrai nieko neduoda ir artimųjų šviesų šviesos nesustiprina, – paaiškina vairavimo instruktorė. – Tačiau nakties metu naudojami prastai sureguliuoti rūko žibintai gali kelti pavojų, akinti kitus eismo dalyvius. Šviesų apakintas vairuotojas kelias sekundes nemato kelio – tol, kol akys apsipranta. Tiek laiko pakanka, kad įvyktų nelaimingas atsitikimas.“
Tam, kad naudojami rūko žibintai nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, jie privalo atitikti nustatytus reikalavimus: skleisti tinkamos spalvos ir ryškumo šviesą, būti tinkamai sureguliuoti, kad šviesos srautas neakintų kitų vairuotojų.
Ilgosios šviesos: vairuotojai dažnai nepaiso svarbiausių taisyklių
Kokiais atvejais kelyje galima naudoti ilgąsias šviesas, vairuotojai turėtų žinoti mintinai. Tačiau situacijų pasitaiko įvairių. Dažniausi pasiteisinimai – pamiršau, maniau, kad priešpriešais važiuojantis automobilis dar pakankamai toli.
Ne visi vairuotojai įvertina, kad tolimosios šviesos sukuria itin ryškų plokščią šviesos srautą, apšviečiantį kelią 100–150 metrų atstumu – 2–3 kartus intensyviau, nei naudojant trumpąsias šviesas. Tad ilgosios šviesos gali būti naudojamos tik esant labai prastam matomumui, važiuojant prastai apšviestais keliais.
Ką reiškia būti akinamam priešpriešais atvažiuojančio automobilio ilgųjų šviesų, žino tikriausiai kiekvienas vairuotojas. Pasak E. Pakėnaitės, taip elgdamiesi vairuotojai gali sukelti avarinę situaciją: jie bus akinami patys ir tuo pačiu akins priešpriešais atvažiuojantį vairuotoją. Akinamas vairuotojas privalo įjungti avarinę šviesos signalizaciją ir nekeisdamas važiavimo krypties sulėtinti greitį, prireikus – ir sustoti.
Naudojant ilgąsias šviesas, gali būti akinami ne tik priešinga kryptimi važiuojančių automobilių vairuotojai, bet ir priešais, ta pačia kryptimi, važiuojantys vairuotojai.
„Kelių eismo taisyklėse nurodyta, kad tolimosios žibintų šviesos turi būti perjungtos į artimąsias likus iki priešpriešais atvažiuojančios transporto priemonės ne mažiau kaip 150 m ir kitais atvejais, kai tolimosios žibintų šviesos gali akinti vairuotojus. Tad konkretus atstumas, kalbant apie ta pačia kryptimi važiuojančius automobilius, KET nėra nurodytas. Šiuo atveju galima vadovautis paprasta taisykle: tolimosios šviesos turėtų būti perjungtos į artimąsias iki tos akimirkos, kol prisivijus priekyje važiuojantį automobilį apšviečiate jo galinę dalį. Tokiu būdu išvengsite priekyje važiuojančio automobilio vairuotojo akinimo per galinio vaizdo veidrodėlius“, – sako vairavimo instruktorė.
Jei iš paskos važiuojančio automobilio ilgosios šviesos jus akina per galinio vaizdo veidrodėlį, pirmiausia įsijunkite avarinę šviesos signalizaciją ir veidrodėlį pakreipkite kita linkme, kad šviesos spindulys pakeistų kryptį. Jei iš galo važiuojančio automobilio vairuotojas ilgųjų šviesų neperjungia į trumpąsias, neskubėdami sumažinkite važiavimo greitį ir leiskite automobilio vairuotojui jus aplenkti. Kai kliūčių saugiam vairavimui neliks, nepamirškite sureguliuoti veidrodėlio į prieš tai buvusią padėtį.
Instruktorė pastebi dar vieną dažną vairuotojų daromą klaidą: ilgąsias šviesas perjungę į trumpąsias, vairuotojai neretai pamiršta teisingai įvertinti saugų važiavimo greitį. Šiuo atveju – visada reikėtų prisiminti pagrindinę vairavimo tamsoje taisyklę: įsijungus trumpųjų šviesų žibintus matomumo atstumas bus trumpesnis nei važiuojant įsijungus ilgųjų šviesų žibintus, todėl reikia pasirinkti tokį greitį, kad matomumo kelias nebūtų ilgesnis nei stabdymo kelias.
Informacija parengta bendradarbiaujant su VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija.