„Pasekmės, kai krentama nuo elektrinio paspirtuko, kuris gali išvysti 25 km/val. ir didesnį greitį, išties būna skaudžios: rankų, kojų lūžiai, kaukolės skilimas, pasitaiko ir tokių atvejų, kai avarijos baigiasi mirtimi. Tad elektrinis paspirtukas – tikrai nėra tokia „nekalta“ transporto priemonė, kaip kai kam atrodo. Tačiau jei juo naudojatės tinkamai ir apdairiai – tai labai puiki keliavimo priemonė, kuri prisideda prie darnaus judėjimo“, – sako Susisiekimo ministerijos saugaus eismo skyriaus vadovas Vidmantas Pumputis.

Tad ką reikėtų žinoti ir kaip elgtis kelyje, kad elektriniai paspirtukai išliktų patogia ir gamtai draugiška transporto priemone, o ne taptų skaudžių nelaimių priežastimi?

Pareigos ir taisyklės

Kaip teigia V. Pumputis, kai kalba pasisuka apie paspirtukus, pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į vieną esminę detalę – šie būna dviejų rūšių: elektriniai ir paprasti.

„Nuo to, koks yra paspirtuko tipas, labai priklauso ir jo dalyvavimo eisme taisyklės bei galimybės. Jei žmogus naudojasi paprastu paspirtuku – jis yra prilyginamas pėsčiajam. Tai reiškia, kad jam galioja tos pačios taisyklės kaip ir pėstiesiems, ir jis gali judėti tose vietose, kuriose gali eiti pėsčiasis, t. y.: šaligatviai, pėsčiųjų takai. Tačiau jei žmogus važiuoja su elektriniu paspirtuku, tuomet, pagal galiojančius teisės aktus, jam yra taikomi tokie pat reikalavimai kaip ir dviratininkams“, – aiškina Susisiekimo ministerijos saugaus eismo skyriaus vadovas.

Vidmantas Pumputis
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Tai reiškia, kad kaip ir dviratininkams, taip ir paspirtukų vairuotojams yra leidžiama važiuoti tik pėsčiųjų ir dviračių takais, arba dviračių juostomis, o kai jų nėra – tam tinkamu kelkraščiu. Na, o jei šiomis transporto priemonėmis yra važiuojama kelkraščiu ar važiuojama kelio dalimi, privaloma laikytis kuo arčiau dešiniojo krašto. Visgi, kaip sako V. Pumputis, kai kurie elektrinių paspirtukų vairuotojai mėgsta dideliu greičiu važiuoti šaligatviais, manevruodami tarp praeivių. Pasak jo, tai yra viena didžiausių klaidų, dėl kurios ir nutinka skaudžios nelaimės.

„Pėstieji šaligatvyje jaučiasi pakankamai saugiai, jiems nereikia dairytis, rodyti ir pranešti, į kurią pusę jie ruošiasi eiti. Negano to, pėstieji laisvai gali keisti judėjimo kryptį, persigalvojus – staigiai apsisukti ir panašiai. Tačiau jei šaligatviu 25 km/val. greičiu važiuoja paspirtukas, jo vairuotojas gali neįvertinti, kaip judės pėsčiasis ir dėl to gali kilti susidūrimas“, – sako pašnekovas.

Nereikėtų pamiršti ir privalomų saugumo priemonių. Važiuojant elektriniu paspirtuku – jo priekyje turi būti įjungtas baltos šviesos žibintas, o gale – šviesti raudonos spalvos. Paspirtuko vairuotojas, važiuodamas važiuojamąja dalimi tamsiu paros metu ar esant blogam matomumui, privalo dėvėti ryškios spalvos liemenę su šviesą atspindinčiomis juostomis. Jei paspirtuko vairuotojas yra nepilnametis, važiuojant keliu jis privalo dėvėti užsegtą dviratininko šalmą, kuris yra rekomenduojamas net ir pilnametystės sulaukusiems šių transporto priemonių naudotojams.

Verta paminėti ir tai, kad šiais laikais kelyje galima sutikti ir galingesnius nei 1 kW galios variklius turinčius elektrinius paspirtukus, kurie gali išvystyti ir iki 45 km/val. greitį. Tokie paspirtukai jau yra priskiriami mopedų kategorijai, todėl jais besinaudojantiems žmonėms galioja būtent šios kategorijos transporto priemonių taisyklės.

Elektriniai paspirtukai
Foto: PA / Scanpix

„Tokie paspirtukai turi būti apdrausti, įregistruoti ir jiems privalo būti atlikta techninė apžiūra. Negano to, jo vairuotojas privalo turėti AM ar bet kurį kitą motorinių transporto priemonių vairavimo pažymėjimą bei dėvėti motociklininkams skirtus šalmus“, – pasakoja V. Pumputis.

Neįvertina pavojaus

Jei manevravimas dideliu greičiu tarp šaligatviu einančių pėsčiųjų yra viena iš dažniausių paspirtukų vairuotojų daromų klaidų, tai ne ką mažiau pavojingas ir draudžiamas elgesys – perėjos kirtimas, nenulipus nuo elektrinio paspirtuko.

„Kadangi pėsčiųjų perėja yra padidintos rizikos vieta, norint ją kirsti su elektriniu paspirtuku, reikia elgtis taip pat kaip ir važiuojant dviračiu: prieš pėsčiųjų perėję nulipti ir persivesti dviratę transporto priemonę. Toks reikalavimai galioja todėl, kad važiuojant per perėję greitis yra pernelyg didelis, todėl automobilių vairuotojams tampa sunkiau pastebėti greitai į perėję įlekiantį paspirtuką“, – sako V. Pumputis.

Visgi, pėsčiųjų perėją kirsti nenulipus nuo paspirtuko galima tuo atveju, jei kelias kertamas specialiu žymėjimu išskirtu dviračių taku ir tik tuomet, kai įsitikinama, kad tai daryti – visiškai saugu.

Dar vienas, dažnai daromas paspirtukų vairuotojų nusižengimas, kaip teigia Susisiekimo ministerijos saugaus eismo skyriaus vadovas, yra keleivių vežimas. Didžiausią nerimą kelia tėvai, neatsakingai ir neapgalvotai taip vežiodami savo vaikus.

„Reikia suprasti, kad elektrinis paspirtukas yra vienvietė transporto priemonės, todėl juo vežti keleivius yra griežtai draudžiama. Toks poelgis yra labai pavojingas, nes valdyti paspirtuką, kai juo vežamas keleivis, – natūraliai sunkiau, todėl iškyla grėsmė jo nesuvaldyti ir kristi. Antra – kritimo ar avarijos metu keleivis tik dar labiau pablogina situaciją, nes krisdamas jis gali sužeisti ir vairuotoją ar atvirkščiai“, – sako V. Pumputis.

Trūksta kultūros

Prie elektrinių paspirtukų populiarumo labai prisidėjo šių transporto priemonių nuomos paslaugas teikiančios bendrovės. Tačiau kultūros kai kurie, tokiais paspirtukais besinaudojantys, žmonės vis dar stokoja.

„Kaip ir išsinuomojus automobilį, jo negalima palikti bet kur, taip ir su paspirtuku reikėtų elgtis deramai, t. y., pasinaudojus, būtina jį palikti tam skirtose specialiuose vietose, aikštelėse ar taip, kad šis netrukdytų kitiems žmonėms ir jį būtų patogu pasiimti kitam nuomininkui. Deja, tenka dažnai pamatyti ant pėsčiųjų ar dviračių takų paliktus arba tiesiog nutrenktus elektrinius paspirtukus“, – nuogąstauja V. Pumputis.

Toks neatsakingas elgesys, anot jo, ne tik nepuošia taip besielgiančiųjų, bet ir sukelia nepatogumų kitiems eismo dalyviams.

Elektrinis paspirtukas
Foto: Shutterstock

„Kažkur viduryje šaligatvio ar ant praėjimo numestas elektrinis paspirtukas trukdo praeiti pėstiesiems, pravažiuoti dviratininkams, kitiems dviračių priemonių vairuotojams. Negano to, jei kitas žmogus nori jį išsinuomoti, jam reikia kilnoti, tikrinti, ar paspirtukas nesugadintas ir panašiai“, – teigia pašnekovas.

Kaip ir visi kiti eismo dalyviai, taip ir šių transporto priemonių vairuotojai, kelyje turi laikytis taisyklių, gerbti bei saugotis tiek save, tiek ir kitus. „Vairuokime ir naudokitės elektriniais paspirtukai taip, kad nekeltume nei nepatogumų, nei pavojaus sau ir kitiems eismo dalyviams“, – į šią transporto priemonę pamėgusius žmones kreipiasi Susisiekimo ministerijos saugaus eismo skyriaus vadovas.

Informacija parengta bendradarbiaujant su VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija.