Privalu tikrinti
Padangų pardavimu ir autoserviso paslaugomis užsiimančios įmonės vadovas Andžej Ostrovski aiškina, kad tikrinant, ar automobilio padangos yra tinkamos naudoti, pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į jų protektoriaus gylį.
„Kai kalbame apie naujas vasarines padangas, tai jų protektoriaus gylis siekia 6–8 mm, tuo metu minimalus leistinas tokių padangų protektoriaus gylis Lietuvoje yra 1,6 mm. toks skaičius signalizuoja, kad padangos yra pasidėvėjusios ir, esant blogoms oro sąlygoms, sukibimas su kelio danga bus nepakankamas. Todėl rekomenduočiau padangas keisti į naujas, kai yra protektoriaus gylis sumažėja iki 2–3 mm“, – pataria specialistas.
Pasak jo, pats paprasčiausias būdas patikrinti padangų protektoriaus gylį – naudojant vieno arba dviejų eurų nominalo monetas.
„Jei yra tikrinama vasarinė padanga, reikėtų naudoti vieno euro monetą, o jei žieminė – dviejų eurų. Tarp padangos protektoriaus įstačius monetą, neturėtų matytis ant jos esančių išgraviruotų žvaigždučių“, – aiškina A. Ostrvoski.
Taip pat protektoriaus gylį galima matuoti ir specialiai tam skirtais prietaisais, t. y., slankmačiu arba skaitmeniniu matuokliu. Be to, kai kurių gamintojų padangos yra gaminamos su unikaliais indikatoriais, kurie nurodo nusidėvėjimo lygį – tai gali būti simboliai, skaičiai, grioveliai ir pan.
Nusidėvėjimo tolygumas
Tačiau, anot specialisto, kalbant apie padangos naudojimo tinkamumą, ne ką mažiau yra svarbūs ir kiti veiksniai, kuriuos, deja, vairuotojai ne visada įvertina, pavyzdžiui, nusidėvėjimo tolygumas.
„Jei padangos nusidėvėjusios netolygiai, t. y., jų šonai labiau nudilę nei centrinė dalis arba atvirkščiai, tai tokios padangos eksploatuoti jau nederėtų. Netolygus padangų nusidėvėjimas labai dažnai yra susijęs su netinkama automobilio techninę būkle, pavyzdžiui, važiuoklės gedimai, blogas ratų suvedimas arba netinkamas oro slėgis padangose, kas tiesiogiai yra susiję su saugumu kelyje“, – aiškina A. Ostrvoski.
Jo teigimu, nevalia numoti ranka ir į suaižėjimą ir kitus pažeidimus. Jei yra pažeistas tik padangos paviršius, ją dar galima sutaisyti, tačiau jei pažeistas padangos konstrukcijos vientisumas ar atsirado „guzai“, tai tokias padangas būtina keisti naujomis.
„Jei kalbėtume apie suaižėjimą, tai šis dažniausiai atsiranda senstant padangos gumai, todėl ši laikui bėgant deformuojasi ar pradeda leisti orą. Dėl šios priežasties vertėtų atkreipti dėmesį ir į padangų pagaminimo metus, – teigia pašnekovas.
Sena padanga – didelis pavojus kelyje
A. Ostrovski paklausus, kas atsitinka, jei automobilis eisme dalyvauja su senomis padangomis, pašnekovas ilgai nedvejodamas išskiria pavojaus kelyje riziką.
„Toks eisme dalyvaujantis automobilis yra didelė grėsmė visų mūsų saugumui. Kadangi padangų guma laikui bėgant kietėja – padangos nebe taip gerai sukimba su kelio danga, todėl pailgėja stabdymo kelias.
Negano to, važiuojant šlapiu keliu, gali kilti „akvaplaningo“ efektas – tarp padangos protektoriaus ir kelio dangos susidarantis vandens pleištas. Tokia situacija yra ypač pavojinga, nes padangos netenka sukibimo su kelio danga, o automobilis ima nevaldomai slysti. Didžiausia tikimybė patekti į tokią situaciją yra lyjant, kai ant kelio dangos dar esantis vanduo nebespėja pasišalinti iš padangų protektoriaus griovelių“, – pasakoja A. Ostrovski.
Pasak jo, vertėtų žinoti ir į tai, kad nusidėvėjusi padanga tiesiogiai veikia ir automobilio valdymą.
„Senos ar pažeistos padangos turi tiesioginės įtakos ekonomiškam ir kompaktiškam vairavimui. Tai reiškia, kad eksploatuojant netinkamas padangas – didėja kuro sąnaudos, tampa nepatogu valdyti automobilį, o netolygiai nudilusios padangos ar jų defektai išduoda ir apie važiuoklės problemas: netinkamai sumontuoti ar subalansuoti ratai“, – sako A. Ostrvoski.
Kad padangos išliktų saugios ir kokybiškos
Kaip pasakoja pašnekovas, tai, kokiomis sąlygomis laikome padangas, turi labai didelę įtaką jų kokybei ir ilgaamžiškumui, todėl nenaudojamas padangas laikyti be kur – tikrai nerekomenduotina.
„Padangos privalo būti laikomos vėsiose, ventiliuojamose, saulės spindulių nepraleidžiančiose patalpose. Todėl labai dažnai, namų sandėliukas, o ypač balkonas – nėra tinkama vieta padangoms sandėliuoti“, – pasakoja specialistas.
Ieškant padangų automobiliui, A. Ostrovski nerekomenduoja jų rinktis iš įvairių naudotų dalių skelbimų, nes tai lyg pirkti „katę maiše“.
„Dažniausiai nežinote, kaip tos padangos buvo sandėliuojamos, kokiomis sąlygomis eksploatuojamos, todėl yra sudėtinga įvertinti jų tikrąją būklę. Reikėtų suprasti, kad nemažai dėvėtų padangų defektų plika akimi pastebėti yra gana sudėtinga, o įsigijus tokias padangas defektai gali pradėti „lįsti“ vienas po kito. Pavyzdžiui, atsirasti susisluoksniavimas, iššokti guzas ar pan. Nors galimybė šiek tiek sutaupyti vilioja, tačiau kyla grėsmė saugumui, o ir tokių padangų tarnavimo trukmė taip pat yra visiškai neaiški“, – teigia padangų specialistas.
Pašnekovo paprašius įvertinti kai kurių vairuotojų naudojamas universalias padangas, A. Ostrovski sako, kad tokios padangos turi tiek žieminių, tiek vasarinių savybių, tačiau visų skirtingiems sezonams pritaikytų padangų bruožų joms, deja, trūksta.
„Vasaros metu universalios padangos prasčiau sukimba su kelio danga, važiuojant kelia triukšmą ir dėvėsis kur kas greičiau nei vasarinės padangos. Universalios padangos tiesiog neprilygsta žieminėms, todėl vairuoti su jomis tokią žiemą, kai daug sniego, sudėtingos eismo sąlygos, yra išties pavojinga. Tad jei ir nusprendėte pirkti universalias padangas, įsivertinkite, ar turėsite galimybę jomis nevažiuoti jeigu bus sudėtingos oro sąlygos žiemą“, – teigia A. Ostrovski.
Kokybiškos padangos apibrėžimas
Kaip sako mūsų pašnekovas, padangos yra vienintelė detalė, kuri stabiliai laiko automobilį ant kelio.
„Pagrindinis vasarinių padangų kokybės parametrų – stabdymo ant šlapios kelio dangos efektyvumas. Šiuolaikiniai gamintojai skiria didžiules investicijas į padangų gamybos technologijas, testavimus, bandymus, todėl naujosios kartos padangos yra patikimesnės, saugesnės. Tačiau tikrai kokybiškų padangų tarnavimo laikas yra ilgesnis, jos komfortiškesnės, pasižymi mažesniu triukšmingumo lygiu, didesniu kuro sąnaudų efektyvumu. Na, o jų ilgaamžiškumas labai priklauso ir nuo to, kaip jos yra eksploatuojamos, t. y. vairavimo įpročiai, kokiais keliais važiuojama, ar tinkamas oro slėgis, taisyklinga ratų geometrija, tvarkinga automobilio važiuoklė“, – aiškina pašnekovas.
Priminimas vairuotojams:
Šiais metais, atsižvelgiant į tai, kad dėl karantino judėjimas tarp savivaldybių buvo apribotas, įstatymiškai yra pratęstas dygliuotų žieminių padangų naudojimo terminas papildomam mėnesiui. Tai reiškia, kad su tokio tipo padangomis Lietuvos vairuotojai gal į važinėti ne iki balandžio 10 d. bet iki gegužės 10 d. Jei žieminės padangos nėra dygliuotos, jų pakeitimas išlieka tik rekomendacinis – nedygliuotas padangas galima naudoti visą šiltąjį sezoną.
Informacija parengta bendradarbiaujant su VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija.