Kaip teigia S. Paltanavičius, Lietuvoje pavasarinį laukinių gyvūnų aktyvų judėjimą vadinti migracija nėra visiškai teisinga. Pasak jo, tai, veikiau, galima būtų įvardinti kaip persikraustymą iš vienos vietos į kitą.
„Dabar didelė dalis gyvūnų iš savo žiemos buveinių traukia link pelkynų, miško pakraščių, pievų, kuriose pavasarį jiems atsiranda naujo maisto. Visą žiemą maitinęsi grubiu, šakaliniu maistu, žvėrys ieško žolelių, žolių lapų. Tad visą šį pavasarinį judėjimą galima sieti su maisto ir naujos gyvenamosios vietos paieškomis“, – pasakoja gamtininkas.
Tačiau gyvūnams, norintiems pasiekti geresnius maitinimosi plotus, neretu atveju tenka kirsti važiuojamąją kelio dalį, todėl, kaip teigia S. Paltanavičius, jiems iškyla reali grėsmė būti partrenktiems.
„Dienos metu laukiniai žvėrys dažniausiai ilsisi, o judėti pradeda ankstyvą rytą, pavakarę ar net naktį. Kadangi gyvūnai juda tamsiuoju paros metu, vairuotojai, važiuodami pro miškingas vietas, jau turėtų natūraliai žinoti, kad kelyje gali pasirodyti netikėta „kliūtis“. Negano to, iš po žiemos miego pabudęs gyvūnas vis dar sunkiai orientuojasi aplinkoje, nepilnai veikia jo fiziologiniai procesais, todėl jis tampa ypač pažeidžiamas“, – sako pašnekovas.
Tad pirmiausia, kaip sako S. Paltanavičius, siekiant išvengti susidūrimo su žvėrimis, vairuotojai turėtų vadovautis sveiku protu: stebėti apie laukinius gyvūnus įspėjančius ženklus bei važiuoti saugiu greičiu.
„Automobilį vairuoja žmogus, kuris yra sąmoninga, mąstanti gyvybės forma, todėl būtent jo, o ne gyvūno veiksmai tokiose situacijose yra svarbiausi. Gyvūnas juk niekada nėra vairavęs transporto priemonės, jis nesupranta, kas tai, kokiu greičiu ji važiuoja: ar tai yra priešas, ar draugas. Todėl svarbiausia, keliaujant užmiesčiu, yra važiuoti ne leistinu, bet saugiu greičiu, o pastebėjus ženklą, įspėjantį apie laukinius žvėris, ne tik stebėti kelią, bet ir šalikeles“, – aiškina gamtininkas.
„Nereikia pamiršti ir to, kad šiuo metų laiku laukiniai žvėrys vis dar yra su žieminiais kailiais, kurie yra tamsiai rudi arba pilki, tad jei gyvūnas yra neatsigręžęs ir nežiūri tiesiai į automobilį, t. y., jo akys neatspindi šviesos, tai jį pamatyti tamsoje tampa dar sunkiau“, – priduria S. Paltanavičius.
Deja, gamtininko teigimu, pamatę prie kelio stovinti žvėrį, dalis vairuotojų nesivargina mažinti greičio, o verčiau pradeda signalizuoti ilgosiomis šviesomis ir garso signalu. Tačiau, anot S. Paltanavičiaus, tai yra didžiausia klaida, kuri gali sukelti visiškai priešingą, nei norima, laukinio gyvūno reakciją.
„Pamatęs artėjančias šviesas ir išgirdęs didelį garsą, gyvūnas pasimeta, nežino, ką daryti, tampa neprognozuojamas ir vietoje to, kad nubėgtų atgal į mišką ar pievą, šoka po automobilio ratais“, – aiškina pašnekovas.
Jei patekote į tokią situaciją, kad ant kelio ar šalia jo pastebėjote gyvūną, S. Paltanavičius teigia, jog pirmiausia reikėtų sumažinti greitį iki tokio, kad bet kada galima būtų sustoti, ir tuomet pamažu bandyti apvažiuoti žvėrį arba palaukti, kol šis pasišalins nuo kelio.
„Jokiu būdu nereikėtų bandyti kažkaip nuvyti gyvūno. Jei jis šalia ar ant kelio, tai 30 km/val. ar mažesniu greičiu reikėtų jį tiesiog apvažiuoti. Jei tokios galimybės nėra, tuomet įsijunkite avarines šviesas, pasistatykite apie kliūtį įspėjanti trikampį ir palaukite, kol gyvūnas nueis nuo kelio“, – aiškina S. Paltanavičius.
Visgi, jei susidūrimo išvengti nepavyko, gamtininkas sako, kad nereikėtų bandyti nuo kelio patraukti didelio laukinio žvėries, o vėlgi – pasirūpinti įspėjamaisiais signalais kitoms transporto priemonėms bei skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112.
„Pranešus apie nelaimę, bendrojo pagalbos numerio specialistai informaciją, priklausomai nuo situacijos, perduos atitinkamoms institucijoms, t. y., tos vietovės medžiotojų būreliui, gyvūnų globos organizacijoms ar gamtos apsaugos tarnyboms“, – aiškina pašnekovas.
Gamtininkas sako, kad kiekvieno gyvūno gyvybė yra vienodai svarbi, todėl vairuotojams būtina priminti ir apie kitus, mažesnius, ant kelio pasirodyti galinčius gyvūnus: varles, ežius, kiškius.
„Susidūrimai su tokiais gyvūnais nepadaro žalos automobiliui ar jo važiuojantiems žmonėms, todėl apie juos yra kalbama kur kas mažiau. Tačiau yra padaroma didelė žala gamtai. Pavyzdžiui, iki Velykų tikrai prasidės varlių, kurios keliaus neršti, migracija. Jos pilnos ikrų, todėl juda labai lėtai, o pajutusios vibraciją ant kelio, tiesiog sustingsta. Žinoma, visų mažųjų gyvūnų neišsaugosime, tačiau būdami žmonėmis, turime rūpintis jais, nes ne patys gyvūnai, o mes esame atsakingi už jų gyvybes ir saugumą“, – teigia S. Paltanavičius.
Informacija parengta bendradarbiaujant su VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija.