Pašnekovo teigimu, kaip bebūtų keista, kai kurie vairuotojai jau pradeda uždavinėti klausimą – „ar galima permontuoti žiemines padangas į vasarines?“ Pasak jo, tai ne tik būtų blogas sprendimas, bet ir įstatymų pažeidimas.

„Kaip ir su apranga, nereikėtų persistengti ir per anksti išsirengti tik atėjus pavasariui, taip ir su automobilio apavais nederėtų skubėti, nes pirmiausia – tai vis dar draudžia KET (nuo balandžio 1 d. leidžiama eksploatuoti automobilį su vasarinėmis padangomis – aut. past). Taip pat, žiūrint į dabartines oro sąlygas, tai būtų labai pavojingas sprendimas“, – sako K. Povilaitis.

Gamta vis dar rodo „ragus“

Kaip aiškina K. Povilaitis, pavasario pradžioje eismo sąlygos yra labai permainingos, todėl didelį dėmesį reikėtų skirti gamtos pokyčiams: oro temperatūrų svyravimui, kritulių kiekiui ir pan.

„Pastaruoju metu temperatūra svyruoja apie 0 laipsnių, todėl, ypač rytais, dar tikrai dažnai pasitaiko ruožų su slidžia kelio danga. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į stabdžių sistemą – kaladėlės iš ryto gali būti pasidengusios šerkšnu, todėl pradėjus važiuoti, patarčiau šiek tiek švelniai pasistabdyti ir pažiūrėti, kaip automobilis „reaguoja“, ar neslysta.

Negano to, kai kur vis dar laikosi ir šiek tiek sniego, todėl jam betirpstant, kelią nukloja vanduo, o naktį vėl šiek tiek pašalus, šis virsta plonu ledo sluoksniu, tad atsiranda rizika, jog automobilio ratai prastai sukibs su kelio danga“, – sako vairavimo instruktorius.

Tirpstant sniegui, iškyla ir kita problema – patvinusios gatvės. „Dideliu greičiu įvažiavus į patvinusį kelio ruožą, galima patekti į vadinamą akvaplaningą, kai susiformuoja vandens sluoksnis tarp padangų paviršiaus ir kelio dangos. Tokiu atveju – automobilis gali tapti nevaldomas ir išvengti avarijos bus labai sudėtinga. Taip pat jei vandens ant kelio labai daug, šis gali patekti į automobilio variklio įsiurbimo kolektorių, kas reiškia – sugadintą variklį.

Nereikėtų pamiršti ir to, kad sušlapus stabdžių kaladėlėms, suprastėja stabdymo efektyvumas, todėl pravažiavus gilų vandens ruožą, rekomenduotina švelniai ir daug kartų protarpiais paspaudinėti stabdžių pedalą ir tokiu būdu nusausinti kaladėles“, – aiškina K. Povilaitis.

Kaip taisyklė po šaltojo sezono kelyje atsiranda ir naujų duobių, kurios vairuotojams sukelia nepatogumų.

„Jei rudenį mintinai žinome dažnų savo maršrutų pavojingas ir duobėtas vietas, todėl pasirinkdami tinkamą trajektoriją, galima jas apvažiuoti, tai per žiemą duobėms užšalus ir atėjus pavasariui, reikia vėl prisiminti, kur, kokia duobė yra, o negano to, „išdygsta“ ir naujų. Taip pat, pavasarį duobėse netrūksta vandens, todėl kartais sunku įvertinti jų gylį. Abiem atvejais, artėjant link duobėto ar patvinusio kelio ruožo, reikėtų sumažinti greitį ir bandyti apvažiuoti vieną ar abi šias kliūtis, o jei to padaryti galimybės nėra, labai iš lėto per jas pervažiuoti“, – sako K. Povilaitis.

Nors po žiemos esame išsiilgę saulės spindulių, tačiau šie taip pat pavasarį yra viena iš avarijų priežasčių.

„Ankstyvo pavasario metu saulė laikosi žemai ties horizontu, todėl tenka girdėti tokių atvejų, kai tiek vairuotojai, tiek pėstieji apakinti ryškių saulės spindulių nepastebi kitų eismo dalyvių, kliūčių kelyje ir dėl to kyla eismo įvykiai. Todėl jei važiuojant labai ryškiai spigina saulė ir matomumas gana prastas, visada vertėtų sumažinti greitį“, – sako K. Povilaitis.

Didėja eismo intensyvumas

Pašnekovo teigimu, reikėtų įvertinti ir tai, kad į kelius sugrįžta ir tie vairuotojai, kurie žiemos metu jautėsi nedrąsiai ir nesinaudojo savo automobiliais.

„Kaip ir bet kurioje kitoje srityje, taip ir vairavime, po ilgos pertraukos įgūdžiai šiek tiek pasimiršta, dingta dėmesingumas, todėl padidėjus eismo intensyvumui, reikėtų ne tik patiems imtis visų saugumo priemonių, bet ir stebėti kitus vairuotojus bei būti budriems jų atžvilgiu“ – akcentuoja vairavimo specialistas.

Tačiau, net ir patyrę bei visą žiemą vairavę žmonės, pasak K. Povilaičio, pavasarį mėgsta „atleisti vadžias“.

„Saulė šviečia, nuotaika gera, todėl žmonės tampa mažiau rūpestingi, išsiblaškę, nori skubėti, važiuoti, tačiau tai yra tiesioginis pavojus visiems eismo dalyviams. Tad, kaip ir žiemos metu, turime prisitaikyti prie pasikeitusių sąlygų, taip ir pavasarį po truputį turime įsilieti į eismą, o ne nutrūktgalviškai pasitikėti savo jėgomis“, – sako vairavimo instruktorius.

Jo teigimu, nereikėtų pamiršti į gatves sugrįžtančių ir motociklų vairuotojų ar dviratininkų.

„Vėlgi, žiemos metu buvome atpratę nuo jų, o dabar reikia vėl ne tik patiems saugotis, bet ir saugoti juos pačius. Staigesni manevrai, didesnis greitis, nepastebėtas motociklo vairuotojas – faktoriai, kurie gali turėti tiesiogines pasekmes autoavarijai. Taip pat reikėtų įvertinti ir tai, kad motocikluose, norint išjungti posūkio signalą, yra reikalingas papildomas veiksmas, tačiau kartais motociklininkai pamiršta jį, o ne visi ir gali matyti, jog jo motocikle yra įjungtas posūkio signalas. Būtent dėl to, jei matome, kad yra rodomas posūkis, tai dar nereiškia, jog motociklininkas atliks manevrą“, – aiškina K. Povilaitis.

Tad, pasak vairavimo instruktoriaus, pavasaris yra ne ką mažiau pavojingas metų laikas kelyje, todėl tik išlikdami budrūs, saugodami savo automobilį, save ir kitus eismo dalyvius, galima tikėtis saugių bei gražių kelionių.

Informacija parengta bendradarbiaujant su VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija.