Viskas prasideda nuo nesaugaus važiavimo greičio

Pasak Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininko Vytauto Grašio, pati didžiausia mūsų šalies vairuotojų yda – greičio viršijimas. Pernai mūsų keliuose buvo užfiksuota beveik 400 tūkst. transporto priemonių važiavimo greičio viršijimo atvejų. Netinkamai pasirinktas ar viršytas greitis buvo pagrindinė priežastis kas trečiame eismo įvykyje.

„Tai yra dažniausiai nustatomas Kelių eismo taisyklių nusižengimas. Pasiaiškinimai išlieka tie patys – labai skuba arba važiuoja su nauju automobiliu ir nepastebi, kad viršija greitį“, – apie vairuotojų motyvus kalba pašnekovas.

Kaip pastebi vairavimo instruktorė Olga Židovlenkova, būtent nesaugus greitis yra pirmas dalykas, kuris vairuotojams, jų keleiviams ir kitiems eismo dalyviams sukelia riziką. Pasak jos, vėliau prisideda ir kiti, antriniai faktoriai, kurie nulemia skaudžias eismo nelaimes.

„Dažnai vairuotojai bando teisintis, kad nesuvaldė transporto priemonės. Tačiau kyla klausimas, kas galėjo tai nulemti. Dažniausiai viskas prasideda nuo viršyto greičio. Peržengus šį momentą, svarbią rolę turi padangos ir jų būklė, vairuotojo reakcija ir priimami sprendimai, ypač jei vairuotojas tuo metu naudojasi telefonu“, – pabrėžia O. Židovlenkova.

Vilniuje atnaujinta Rinktinės-Žalgirio-Tuskulėnų-Apkasų gatvių sankryža
Foto: Saulius Žiūra

Retas prisipažįsta – avarijos priežastis buvo telefonas

Pasak V. Grašio, vairavimas ir naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis yra antra dažniausiai pasitaikanti vairuotojų yda. Pernai buvo nustatyti beveik 35 tūkst. tokių atvejų, tačiau sunku nustatyti, kiek eismo įvykių įvyko būtent dėl to, kad vairuotojas nesutelkė dėmesio į vairavimą.

„Vairuotojai vis dar neatsisako minties vairuodami kalbėtis mobiliuoju telefonu, rašyti žinutes ar naršyti internete. Konkrečių duomenų neturime, nes tik keli vairuotojai yra prisipažinę, kad eismo įvykis įvyko, kai jų akys buvo nukreiptos į mobilųjį telefoną. Tačiau pagal tam tikras įvykių aplinkybes kartais galima matyti, kad vairuotojas tikrai užsiiminėjo veikla, nesusijusia su vairavimu“, – apie neatsakingą vairuotojų požiūrį į vairavimą kalba policijos atstovas.

Neapskaičiuota rizika

Kita didelė vairuotojų yda – pavojingas lenkimas. Pernai užfiksuotas 2861 atvejis, kai vairuotojai įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kai tai draudžia kelio ženklai ir (ar) kelio ženklinimas. Dažnai dėl to įvyksta labai skaudžios eismo nelaimės.

Automagistralė

Kaip pasakoja V. Grašys, dažniausiai vairuotojai tokį savo elgesį pateisina skubėjimu arba tuo, kad tinkamai neįvertino situacijos, pervertino savo galimybes bei vairavimo įgūdžius.

„Džiugu, kad didelė dalis mūsų visuomenės neigiamai žiūri į vairavimą apsvaigus ir praneša policijai, jei pastebi tokių atvejų. Tačiau, kai vairuotojas kalba telefonu ir viršija greitį, keleiviai tarsi to nepastebi. Paprasčiausiai nesuvokiame, kad tai yra realus pavojus mums patiems“, – svarsto Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas.

Tam pritaria ir O. Židovlenkova, kuri pastebi, kad vairuotojai ne tik randa pasiteisinimų savo nusižengimams, bet ir iš to patiria savotišką azartą arba apie tai giriasi draugams.

Foto: Shutterstock

„Dažnai su greičio viršijimu atsiranda ir noras sankryžas įveikti degant geltonam (draudžiamajam) šviesoforo signalui. Skubantieji teisinasi, kad užsidegus geltonam šviesoforo signalui toliau važiuoti galima, jei prieš sankryžą galėtų sustoti tik staigiai stabdydami (kas sukeltų pavojų važiuojantiems iš paskos). Tačiau jie nėra teisūs. Dar prieš geltoną signalą įspėja mirksintis žalias šviesoforo signalas, todėl laiko sustoti paprastai būna. Per geltoną šviesoforo signalą važiuoti yra draudžiama. Todėl patariu, pamačius mirksintį žalią signalą, sumažinti greitį ir nerizikuoti“, – apie dar vieną prastą vairuotojų įprotį kalba ekspertė.

Informacija parengta bendradarbiaujant su VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija.