Automobilis „pakibo“ ant kelio

Vilnietė Gabija pasakoja, kad nors teisę vairuoti turi jau bene dešimt metų, tačiau ši žiema jai, kalbant apie vairavimą, išties sukelia daug streso.

„Su šeima gyvename ne centre, o priemiestyje, kur nemažai neasfaltuotų keliukų, vadinamųjų „buvusių sodų“. Visai neseniai pakliuvau į situaciją, kai tiesiog nebegalėjau išvažiuoti iš šalutiniu kelio. Ratai, atrodo, „prasisuka“, o nei į priekį, nei atgal pajudėti – jokių šansų. Išlipau, pradėjau dairytis, ar automobilis per daug „neišlindo“, ar nekliudys pagrindiniu keliu artėjančių transporto priemonių. Ir, visgi, pavojaus būta“, – savo istorija dalinasi moteris.

„Prisipažinsiu – pasimečiau, ką turėčiau daryti tokioje situacijoje. Automobilio gale – maži vaikai. Aplinkui jokių žmonių. Taip pat kamavo baimė, o kas bus jei, bandant išvažiuoti, automobilis per staigiai „iššoks“ į pagrindinį kelią. Tąkart, padėjo pro šalį važiavę kaimynai. Visgi, iki šiol lieka klaustukų – kaip elgtis tokioje situacijoje? Ir kodėl automobilis galėjo taip „pakibti“ – juk padangos žieminės, aplinkui nebuvo jokių pusnių?“ – klausia Gabija.

A. Pakėnas sako, kad moteris įvardytas „pakibimas“, greičiausiai buvo susijęs su per staigiu greičio pedalo paspaudimu, o iš to noro, kuo greičiau pajudėti ir išgąsčio vis smarkiau spaudžiant akceleratorių, ratai po savimi nugludino ledą ir sukibimas su kelio danga tiesiog pradingo.

„Kartais naujuose automobiliuose veikianti ESP (Elektroninė stabilumo kontrolė, – aut. past.) ant slidaus paviršiaus veikia vairuotojo nenaudai. Tokiu atveju, ją reikėtų laikinai išjungti ir tuomet palengva, neperspaudžiant akceleratoriaus pabandyti pajudėti. Žinoma, jei nuo pat pradžių buvo tiesiog „gazuojama“ iki galo minant greičio pedalą, tai po ratais nugludinus ledą ar iškasus duobutę, be aplinkinių pagalbos, kaip ir šiuo atveju, išvažiuoti gali ir nebepavykti“, – teigia vairavimo specialistas.

Negano to, staigus „gazo“ spaudimas, pasak A. Pakėno, galėjo iššaukti ir atvirkštinę situaciją, kuri, tikėtina, būtų pasibaigusi autoavarija.

„Teoriškai kalbant, jei yra smarkiai spaudžiamas greičio pedalas, ratai trinasi ir jei padanga su geru protektoriumi, ši gali „pragraužti“ tą leduką ar griovelį, į kurį buvo užsikasusi, ir tuomet automobilis netikėtai gali „iššokti“ į kelią. Jei tuo metu pagrindiniu keliu važiuos kitas automobilis, avarijos išvengti bus nebeįmanoma“, – sako pašnekovas.

Foto: Shutterstock

Nuslydo į griovį

Na, o štai praėjusį mėnesį liaudiškai vadinamu „uošvės liežuviu“ (stati ir vingiuota nuokalnė – aut. past.) su automobiliu leidęsis kaunietis netikėtai nuslydo nuo kelio ir įvažiavo į griovį. Socialiuose tinkluose savo istoriją dalinęsis ir neabejingiems pro šalį važiavusiems ir padėjusiems vairuotojams dėkojęs vaikinas pripažino, kad šio įvykio galėjo ir išvengti.

Ir iš tiesų, kaip sako A. Pakėnas, dažniausia tokių nuslydimo priežastis yra vairuotojų dėmesio trūkumas ir pervertintos galimybės.

„Dėl tokių ir panašių situacijų labai dažnai mėgstame kaltinti kelio dangą, kelininkus, kad nepabarstė ar nenuvalė kelio, tačiau jei vairuojame adekvačiai, įvertiname riziką, daugeliu atveju net ir slidžiame kelyje nelaimės išvengti tikrai įmanoma. Šiuo atveju, manau, kad pagrindinė problema buvo važiavimo greitis. Ne kartą ne tik aš, bet ir daugelis kitų vairavimo specialistų, yra akcentavę, kad leistinas greitis nėra lygus saugiam greičiui. Važiuojant apledėjusia nuokalne, 50 km/val. greitis yra milžiniškas“, – sako pašnekovas.

Anot jo, papasakotą situaciją, pasibaigusią autoįvykiu, galėjo lemti ir vairuotojo patirties stoka.

„Ši žiema parodė, kad mūsų vairuotojams labai trūksta patirties. Kelio dangos keitėsi kone kasdien: sniegas, ledas, plikledis, vėl sniegas ir t. t. Atrodo, vieną dieną tas pats kelio ruožas sausas, nuvalytas, sukibimas geras, o kitą – jau „čiuožykla“. Todėl ne tik didelis greitis, bet ir eismo sąlygų neįvertinimas ir nemokėjimas teisingai valdyti automobilio galėjo sukelti avariją. Važiuojant nuokalne, jokiu būdu nereikėtų riedėti, pavara turėtų būti įjungta, nes pradėjus slysti, automobilis yra stabilesnis. Negano to, nereikia pamiršti ir staigių manevrų vairu. Bet koks staigesnis vairo pasukimas gali tapti slydimo priežastimi“, – aiškina A. Pakėnas.

Nepasidalino keliu

Savo istorija sutikusi pasidalinti kaunietė Ieva pasakoja patekusi į itin nemalonią situaciją, kuri baigėsi apgadintu automobilio veidrodėliu ir durelėmis.

„Iš ryto važiavau į darbą siaura kiemų gatvele, kai priešais mane atvažiavo kitas automobilis. Nors gatvė ir nėra iš plačiausių, bent jau vasarą dviem lengviesiems automobiliams prasilenkti pavyksta, tačiau tą kartą, dėl gausaus sniego ir ledo, buvo susiformavusios provėžos tik viena kryptimi. Priešais mane privažiavęs vaikinas net neketino ieškoti kompromisų ir ėmė signalizuoti šviesomis. Nenorėjau ginčytis, skubėjau į darbą, o mano automobilis nedidelis, todėl nusprendžiau užvažiuoti ant provėžos ir taip jį apvažiuoti. Tačiau nuo suledėjusio sniego sluoksnio nuslydo ratas ir mano automobilio veidrodėlis kliudė kito vairuotojo automobilio dureles, ir jas šiek tie įbrėžė.

Foto: Shutterstock

Kadangi, kaip ir minėjau, labai skubėjau ir deklaracijos pildyti tiesiog neturėjau laiko, pasiūliau apsikeisti telefono numeriais ir vėliau susitvarkyti formalumus su draudimu. Gerai, kad bent ties tuo šis „džentelmenas“ sutiko ir ginčų nekilo – įlipau atgal į savo automobilį ir susinervinusi nuvažiavau į darbą. Tą pačią dieną, susisiekėme su draudimu ir viskas tuo pasibaigė. Tačiau iki dabar man neduoda ramybės klausimas, kaip teisingai man reikėjo pasielgti – bandyti prasilenkti ar stovėti vietoje, kaip tai padarė kitas vairuotojas“, – sako Ieva.

A. Pakėnas sako, kad ši situacija puikiai iliustruoja faktą, kad vairuotojams reikia būti supratingiems, atsakingai vertinti situacijas ir ne tik galvoti, kaip patiems greičiau pasiekti kelionės tikslą, tačiau įvertinti ir kitus eismo dalyvius.

„Šią žiemą prasilenkti kiemuose išties tampa labai sunku. Važiuojant ir matant, kad priešais atvažiuoja kitas automobilis, iškart reikėtų pradėti dairyti vietos, į kurią galima būtų pasitraukti ir praleisti kitą automobilį. Deja, dauguma mūsų vairuotojų to nedaro ir laukia iki paskutinės sekundės, kai privažiuoja vienas kietą ir tuomet pradeda aiškintis, kieno pirmumas, kas turėtų praleisti ir panašiai. Galbūt, vienam vairuotojui užtektų šiek tiek pavažiuoti atgal ir problema išsispręstų, tačiau kažkoks „kietumo“, savo principų ir teisumo rodymas nugali. Tada prasideda ir konfliktai, kažkas bando „pralįsti“ ir gaunasi tokia situacija kaip Ievai“, – sako vairavimo instruktorius.

Vertinant iš vairavimo pusės, pasak A. Pakėno, sunku pasakyti, ar mergina tinkamai įvertino galimybę prasilenkti.

„Dabar nėra lengva pasakyti, kas lėmė tą nuslydimą, žmogiška klaida ar prastas padangų sukibimas, tačiau įvažiuojant į provėžas ar išvažiuojant iš jų, reikėtų įvertinti savo automobilio galimybes bei savo paties įgūdžius. Jei automobilio dugnas žemas, šis gali „pakibti“, o jei nekokybiškos padangas ar provėžoje susiformavęs ledas – gali prasidėti slydimas. Todėl važiuoti provėžomis reikia labai atsargiai ir lėtai“, – sako pašnekovas.

Vairavimo instruktorius pabrėžia, kad dažnai eismo įvykiai, tiek žiemą, tiek vasarą, įvyksta dėl to, kad Lietuvos vairuotojams paprasčiausiai trūksta kultūros.

Informacija parengta bendradarbiaujant su VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija.