Skubėjimas verčia daryti klaidas kelyje, viršyti greitį
Greičio viršijimas, neblaivūs vairuotojai, kelių eismo taisyklių neišmanymas – vienos didžiausių vairuotojų stigmų. Tačiau pavojų kyla ir daugiau. Kalbėdamas apie didžiausias šių laikų blogybes tarp vairuotojų, specialistas mini ir skubėjimą, kuris verčia viršyti saugų greitį, kelti stresą sau bei aplinkiniams.
„Matydamas vairuotojų elgesį gatvėse, dažniau pastebiu ne kompetencijų trūkumą, o laiko planavimo spragas. Skubėdami neišvengiamai darome įvairių klaidų“, – teigia 13 metų vairuoti kitus mokantis, patyręs lenktynininkas Rokas Markevičius.
Pasak jo, užtenka išeiti 5-iomis minutėmis anksčiau, kad būtų galima ramiai pasiekti kelionės tikslą ir niekam kelyje nesukelti pavojaus.
„Jei už lango minusinė temperatūra, dar 5 minutes reikėtų pridėti apledėjusio stiklo gramdymui. Jei sninga, 10 minučių, kad spėtumėte ir sniegą nusivalyti. Prie viso to, reikėtų nepamiršti, kad slidžiu keliu važiuoti irgi teks ilgiau“, – sako R. Markevičius.
Vairuojant – daug pašalinės veiklos
„Dažnai vairuotojai imasi daugybės pašalinių darbų. Pavyzdžiui: valgo, naudojasi mobiliaisiais telefonais, skaito ar rašo el. laiškus, moterys net darosi makiažą“, – pastebi patyręs vairuotojas.
Neretai vairuotojus blaško ir netinkamai vežami naminiai gyvūnai, kurių nevengiama pasisodinti vairuotojui ant kelių. Net intensyvus pokalbis su keleiviais gali blaškyti vairuotojo dėmesį.
Svarbu suprasti, kad ekstremalioje situacijoje kavos puodelis ar sumuštinis rankoje gali būti lemiantis veiksnys, dėl kurio vairuotojas gali ne taip greitai, poreikiui esant, pasukti vairą. Būtent neatidus vairavimas nulemia nepilną potencialiai rizikingos situacijos įvertinimą.
Dažnai žmonės įsivaizduoja, kad vairavimas – tai nieko neveikimas. Daugeliui vairavimas tapęs kasdieniu, rutininiu veiksmu ir ne visi įvertina kiekviename žingsnyje gresiančius pavojus. Pasak R. Markevičiaus, pašalinė veikla, kai žmogus yra prie vairo, rodo ne tik atsakomybės jausmo trūkumą.
„Kaip sakė žymus „Formulės–1“ lenktynininkas Ayrtonas Sennas: „Tikrai nenorėtumėte, jei jūsų sūnui ar dukrai, einant per gatvę, pro šalį važiuojantys vairuotojai elgtųsi lengvabūdiškai“. Bet ar patys niekada taip nesielgiate?“ – retoriškai klausia patyręs vairuotojas.
Pastebi ir teigiamų pokyčių
Vis tik, R. R. Markevičiaus nuomone, pastaruoju metu, o ypač prasidėjus karantinui, esama teigiamų pokyčių – vairuotojai pakantesni vieni kitiems, mažėja nutrūktgalvių.
„Mažiau „lipama per galvas“. Bet padaugėjo ir pavienių nutrūktgalviškų poelgių, kuomet „švilpiančiomis“ padangomis startuojama nuo sankryžos ar skersai pračiuožiama posūkiu. Prieš kelias dienas teko matyti, kaip jaunuolis didžiuliu greičiu „pralėkė“ Gedimino prospekte. Tokie poelgiai buvo dažni gūdžiais 1990–2000 metais, o pastaraisiais metais pasitaiko itin retai. Iš esmės vairavimo kultūra tikrai gerėja“, – teigia R. Markevičius.
Pasak jo, džiugu matyti vis labiau vakarietiškų savybių turintį Lietuvos vairuotoją t. y. tokį, kuris galvoja apie kitus eismo dalyvius. „Prieš dešimt metų dauguma mūsų klientų atvažiuodavo ekstremaliai palakstyti, išsilieti, o dabar absoliuti dauguma atvyksta tam, kad pakeltų kompetencijas ir taptų atsparesni galimiems pavojams. Jei kiekvienas galvosime apie tai, kaip visiems kartu saugiau ir sklandžiau pasiekti savo kelionės tikslą, taip ir įvyks, bet tik bendromis pastangomis“, – sako R. Markevičius.
Skubėjimas, verčiantis viršyti leistiną saugų greitį, naudojimasis mobiliaisiais telefonais, valgymas, kavos gėrimas, kaip ir bet kokia šalutinė veikla, blaškanti vairuotojo dėmesį, – vienos didžiausių vairuotojų blogybių. Tik suprasdami, kokios galimos neatsakingo bei nesaugaus vairavimo pasekmės, ir išlikdami budrūs keliuose galime jaustis saugesni. Nors ir mažėja nutrūktgalviškų vairavimo pavyzdžių, tačiau neretai, žiūrėdami į vairavimą kaip į mums įprastą rutininį veiksmą, pernelyg atsipalaiduojame. Verta atsiminti, kad šalutinė veikla, kuria užsiimame vairavimo metu, gali tapti pražūtinga jums ar su jumis keliaujantiems žmonėms.
Informacija parengta bendradarbiaujant su VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija.