Ženklas „Zona“ – galvosūkis daugeliui

Vienas dažniausiai vairuotojų nepažįstamų arba nesuprantamų ženklų, pasak A. Pakėno, yra baltame fone esantis užrašas „Zona“, naudojamas su papildomais ženklais – greičio ribojimo, stovėjimo, draudimų ir t.t.

„Tokių ženklų Vilniuje tikrai yra ne vienas. Visų pirma, dauguma vairuotojų šio ženklo net nepastebi, o kiti vairuotojai galvoja, kad šis ženklas galioja tik iki artimiausios sankryžos“, – pasakoja sostinėje dirbantis A. Pakėnas.

„Tačiau, iš tiesų, ženklas „Zona“ būtent ir išsiskiria tuo, kad galioja tol, kol bus pasiektas kitas ženklas, nurodantis, jog už jo yra minėtos zonos galiojimo pabaiga, o ne iki artimiausios sankryžos, kaip mano dauguma“, – aiškina vairavimo instruktorius.

Įspėjamieji kelio ženklai

Nors nėra nei vieno kelio ženklo, kuris nebūtų svarbus, tokių ženklų kaip „Geležinkelio pervaža“, „Vaikai“, „Vingiai“, „Slidus kelias“ ir kt. nepastebėjimas, A. Pakėno teigimu, gali kainuoti labai brangiai.

„Nemaža dalis vairuotojų iš esmės yra nepastabūs kelyje, jie, net ir vairuodami transporto priemonę, užsiima kitais dalykais: kalba telefonu, valgo, „naršo“ socialiniuose tinkluose ir t.t. Tokiam žmogui – vairavimas yra laiko gaišimas, todėl jis net nesivargina atidžiai stebėti kelių eismo ženklus, tą laiką skiria, kaip ir minėjau, pašalinei veiklai. Tačiau čia ir yra didžiausia bėda. Nepastebėjus įspėjamo kelio ženklo, kuris jau iš savo pavadinimo sufleruoja, kad kelyje gali laukti pavojus, todėl tam reikia pasiruošti, išvengti skaudžių nelaimių tampa labai sudėtinga“, – teigia vairavimo specialistas.

Artūras Pakėnas

Įspėjamieji ženklai – kelio ženklai, iš anksto informuojantys vairuotoją apie būsimą pavojų arba pavojingą kelio ruožą, kuriuo važiuojant reikia imtis atitinkamų atsargumo priemonių. Daugelyje pasaulio šalių, o taip pat ir Lietuvoje, tokie ženklai yra trikampio formos su baltu fonu ir stora raudona linija kraštuose.

Kaip pasakoja vairavimo ekspertas Kastytis Povilaitis, įspėjamųjų kelio ženklų svarba užmiestyje, kur važiavimo greitis natūraliai yra didesnis, tampa dar aktualesnė.

„Užmiesčio teritorijoje standartiškai tokie ženklai yra statomi likus 150–300 metrų iki pavojingo kelio ruožo tam, kad vairuotojas per tą atstumą sugebėtų imtis reikiamų atsargumo priemonių – mažinti ir pasirinkti saugų greitį, atidžiau stebėti kelią.

Pavyzdžiui, vienas labai dažnai sutinkamas įspėjamasis kelio ženklas užmiestyje – „Pavojingas kelkraštis“. Tai reiškia, kad toje vietoje kelkraštis yra duobėtas, siauras ar dėl kažkokių kelio darbų tiesiog pavojingas. Dėl to, nepasirinkus saugaus greičio ir dešiniuoju automobilio ratu užvažiavus ant jo, galima nesuvaldyti transporto priemonės bei nuvažiuoti nuo kelio. Panašias pasekmes gali iššaukti ir tokių ženklų kaip „Žvyras“ ir „Nelygus kelias“ nepastebėjimas“, – aiškina K. Povilaitis.

Ne ką mažiau svarbūs yra įspėjamieji ženklai – „Laukiniai gyvūnai“ ir „Sankryža su šalutiniu keliu“.

„Jei įvykus susidūrimui su laukiniu žvėrimi prieš tai kelio ruože buvo pastatytas įspėjamasis ženklas „Laukiniai gyvūnai“, vairuotojas, deja, nieko kaltinti negali, nes nesiėmė reikiamų priemonių, nepasirinko saugaus greičio ir už tai visą atsakomybę turi prisiimti pats. Kad į šį ženklą vairuotojai retai atkreipia dėmesį, parodo ir faktas, jog per pastaruosius metus Lietuvos keliuose trečdaliu padidėjo autoįvykių, kurių metu buvo partrenkti gyvūnai. Retesnis, tačiau taip pat nemažiau aktualus ženklas „Gyvulių pergina“, kuri informuoja, kad kelią gali kirsti naminių gyvūnų banda.

Foto: Shutterstock

„Tuo metu „Sankryža su šalutiniu keliu“ daugeliui vairuotojų yra nulinės vertės ženklas, nes pagal taisyklės jie juk važiuoja pagrindiniu keliu, turi pirmumo teisę ir t.t. Tačiau neatkreipus dėmesio į tokį ženklą ir darant lenkimo manevrą, galima ne tik netekti vairuotojo pažymėjimo, bet ir atsiranda didžiulė grėsmė susidurti su iš šalutinio kelio priešinga kryptimi išvažiavusia transporto priemone“, – sako K. Povilaitis.

Nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia

Pašnekovų pasiteiravus, kaip reikėtų ugdyti savo pastabumą ir žinias kelyje, A. Pakėnas sako, kad pirmiausia reikėtų pradėti nuo suvokimo, kas yra vairavimas, na, o štai K. Povilaitis teigia, jog net ir patyrusiems vairuotojams neprošal būtų pasitiktini KET žinias.

„Vairavimas – tai nėra darbas kompiuteriu ar drabužių skalbimas. Čia nėra taip, kad nustatysi programą ir viskas bus atlikta už tave. Reikėtų suprasti, kad kiekviena kelionė yra skirtinga istorija, todėl kaskart sėsdamas prie vairo žmogus turi pagalvoti, kokią atsakomybę jis prisiima ir įvertinti, kad dėl jo neatsakingo elgesio ar nepastebėto kelio ženklo gali nukentėti ne tik jis pats, bet ir kiti eismo dalyviai“, – sako A. Pakėnas.

„Natūralu, kad laikui bėgant kai kurie dalykai pasimiršta, ne išimtis ir KET taisyklės ar konkretūs kelių ženklai. Todėl visiems vairuotojams, nepriklausomai patyręs ar naujokas kelyje, kartą per metus, žaidimo forma forma patarčiau paspręsti KET bilietus ir tokiu būdu pasitikrinti savo žinias, prisiminti, ką esate užmiršę ir tokiu būdu tapti atsakingesniais kelyje“, – sako K. Povilaitis.

Vairavimo ekspertai taip pat pabrėžia – žinoti, suprasti ir teisingai interpretuoti kelių eismo ženklus yra ne tik privalumas, o kiekvieno vairuotojo pareiga bei atsakomybė. Kaip sako su būsimais vairuotojais jau daugelį metų dirbantis vyrai – būtent dėl to ir vyksta mokymai, tikrinamos žinios, o teisė vairuoti suteikiama bei vairuotojo teisės išduodamos tik tada, kai žmogus yra gavęs ir supratęs visą svarbią informaciją kelyje.

Informacija parengta bendradarbiaujant su VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija.