Palankios sąlygos pavojingiems reiškiniams kelyje
Kaip pasakoja Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Tyrimų plėtros skyriaus vedėjas dr. Donatas Valiukas, lyginant su praėjusiu amžiumi, gruodis yra labiausiai „atšilęs“ mėnesis metuose.
„Prieš keliasdešimt metų ir dar seniau gruodžio mėnesiais turėjome kur kas daugiau sniego bei žemesnę temperatūrą, tačiau pastaraisiais metais, vykstant klimato kaitai, šis mėnuo tampa vis šiltesnis.
Prognozuojama, kad šiais metais vidutinė gruodžio mėnesio temperatūra už įprastines daugiametes normas bus aukštesnė 1–2 laipsniais“, – aiškina dr. D. Valiukas.
Kalbėdamas apie kritulius, specialistas sako, kad lyginant su daugiametėmis normomis – numatomas šiek tiek mažesnis jų kiekis, tačiau patys krituliai bus permainingi. „Kadangi temperatūra nuolat svyruos: atodrėkis ir vėl pašalimas, matysime tiek sniego, tiek ir šlapdribos bei lietaus“, – teigia dr. D. Valiukas.
Anot jo, būtent tokie temperatūros svyravimai turėtų tapti pirmu rimtu išbandymu vairuotojams kelyje.
„Permainingas oras tampa puikiomis sąlygomis formuotis tokiems reiškiniams kaip lijundra ir plikledis. Kaip pavojingiausias vietas, kuriose kelio temperatūra yra žemesnė ir greičiau atvėsta, išskirčiau tiltus, viadukus, miškingus bei uždarus kelio ruožus“, – sako specialistas.
Kaip saugiai vairuoti žiemos metu?
Kaune dirbantis vairavimo instruktorius Jonas Grybas teigia, kad šaltuoju metų sezonu neabejotinai išauga autoavarijų skaičius. Pasak jo, to priežastis, pirmiausia, reikėtų sieti ne su tuo, kad sąlygos kelyje tampa sudėtingesnės, bet būtina kalbėti apie tai, jog patys vairuotojai nespėja ar nesugeba prie jų prisitaikyti.
„Pats ne kartą kelyje esu matęs vairuotojus, kurie sudėtingomis oro sąlygomis važiuoja taip, lyg lauke būtų 20 laipsnių šilumos, o kelias sausas ir švarus. Tai parodo, kad kai kurie vairuotojai iš po vasaros nėra pripratę prie pasikeitusių sąlygų kelyje ar nelabai supranta, kokie pavojingi keliai gali būti tokiu metų laiku“, – sako J. Grybas.
Vairavimo instruktoriaus teigimu, norint užtikrinti savo ir aplinkinių saugumą kelyje, pirmiausia būtina žinoti svarbiausias vairavimo žiemą taisykles.
„Pradėkime nuo to, kad prieš bet kokią kelionę reikėtų įsivertinti, kokia yra kelio danga. Jei lauke prisnigę, yra tikimybė, kad po sniegu „slepiasi“ ledas. Todėl, prieš išvažiuodami į judresnes gatves, kažkur kieme ar mažiau judrioje gatvėje, įsitikinus, kad saugu, galima važiuojant labai nedideliu greičiu pabandyti staigiau pastabdyti“, – aiškina J. Grybas.
Jo teigimu, netgi jei kelias nėra pasidengęs ledu, gausus sniego kiekis ar šlapia jo danga taip pat reiškia, kad sąlygos kelyje nėra iš lengviausių, todėl labai svarbu yra pasirinkti saugų greitį bei laikytis tinkamo atstumo nuo kitų automobilių.
„Jei kelyje leistinas greitis yra, pavyzdžiui, 50 km/val., tai dar nereiškia, kad toks greitis yra saugus. Daugeliu atveju, jei kelio danga slidi, net ir toks greitis yra per didelis, todėl mieste reikėtų važiuoti 5–10 km/val., o užmiestyje 10–20 km/val. mažesniu už leistiną važiavimo greitį.
Ne ką mažiau svarbus yra ir atstumo iki kito automobilio išlaikymas. Įprastomis oro sąlygomis rekomenduojama laikytis atstumo, kuris būtų toks, kokį automobilis nuvažiuoja per 2 sekundes. Pavyzdžiui, jei važiuojama 50 km/val. greičiu, atstumas turėtų būti 25 m, 70 km/val. – 35 m ir t.t. Tačiau, esant prastoms oro sąlygos, automobilio stabdymo kelias prailgėja, todėl atstumas tarp transporto priemonių turėtų būti toks, kokį automobilis nuvažiuoja per 3 sekundes“, – aiškina J. Grybas.
Manevravimas slidžiame kelyje
Kaip aiškina vairavimo instruktorius, kai kelio danga yra slidi ar pasidengia šlapdriba, būtina vengti staigių manevrų.
„Tokiu atveju bet koks staigus pajudėjimas ar stabdymas gali sukelti situaciją, kai automobilis pradeda slysti, o tuomet jį suvaldyti gali tapti labai sudėtinga arba net neįmanoma. Jei automobilis prarado sukibimą su kelio danga, venkite staigaus stabdymo bei bandymo ištaisyti padėtį, itin smarkiai spaudžiant akceleratoriaus pedalą. Jei mašina varoma priekiniais ratais, slystant reikėtų lengvai spustelėti akceleratorių, kad ratai atgautų sukibimą su kelio danga, o jei automobilis „varomas“ galiniais ratais, akceleratorių reikėtų atleisti ir bandyti stabdyti švelniai bei protarpiais.
Slystant šonu, vairą reikėtų sukti ne į priešingą, o būtent į tą pusę, į kurią ir slysta automobilis. Jei slydimo trajektorija pasikeičia, tada vairas vėl sukamas į ta pusę, į kurią tuo metu slysta transporto priemonė. Taip „dirbant“ su vairu galima suvaldyti situaciją ir ištiesinti automobilio judėjimo trajektoriją“, – teigia vairavimo instruktorius.
Atliekant sudėtingesnį manevrą (staigus posūkis, važiavimas vingiuotu kelio ruožu), J. Grybo teigimu, reikėtų iš anksto pradėti sukti vairą, pasirinkti nuožulnesnę trajektoriją ir vengti staigaus vairo susukimo.
Tačiau net ir žinojimas, ir mokėjimas, kaip elgtis kelyje, kai oro sąlygos tampa sudėtingesnės, pasak specialisto, dar negarantuoja saugios kelionės.
„Net neabejoju, kad praktiškai visi vairavimo instruktoriai savo mokiniams akcentuoja teiginį, jog kelyje tiesiog būtina stebėti ir kitus eismo dalyvius. Jei tu viską moki ir žinai, tai dar nereiškia, kad prieš tave ar už tavęs važiuojantis vairuotojas yra toks pat viską nutuokiantis. Todėl budrumas kelyje yra ne ką mažiau svarbi savybė, kuri gali padėti išvengti autoavarijų“, – įsitikinęs J. Grybas.