Prasidėjus rudeniui vairavimą labiausiai apsunkina dažnas lietus, ilgi vakarai bei ant kelio prikritę lapai, taip pat ir plikledžio pavojus, o dėl šių veiksnių susidaro ir gerokai daugiau pavojų, apsunkinančių vairavimą. Apie tai kalbėjo ir profesionalus lenktynininkas Dominykas Butvilas: „Mano manymu, didžiausias pavojus yra prastas matomumas. Nuolat tamsu, šlapia, stiklai linkę rasoti iš vidaus, o kur dar besitaškantys automobiliai aplink. Labiausiai gąsdinantis dalykas – nepastebėti pėsčiojo, einančio pakele ar kertančio gatvę. Tam reikia skirti ypatingą dėmesį, taigi kiek įmanoma reikia gerinti matomumą. Žinoma, įvertinkite kelio būklę, jeigu yra plikledžio tikimybė, vairuoti reikia itin atsargiai. Tačiau visais kitais atvejais dažniausiai avarijos įvyksta dėl dėmesio trūkumo, o ne kelio būklės ar oro sąlygų.“
Svarbiausia – dėmesys ir supratimas
Nors nustatyti, ar eismo įvykio metu vairuotojas naudojosi mobiliuoju telefonu ar užsiėmė kita veikla, nesusijusia su vairavimu, pavyzdžiui, užkandžiauja, yra itin sudėtinga, šie veiksniai prisideda prie nemažos eismo įvykių dalies. Akių nukreipimas nuo kelio ilgau nei dvi sekundes didina tikimybę sukelti eismo įvykį ar patekti į jį. Vairuotojo dėmesys visada turi būti sutelktas tik į vieną veiklą – vairavimą. Tamsiuoju metų laiku tai tampa dar svarbiau, nes nuo to momento, kai kliūtis tampa matoma iki galimo susidūrimo lieka gerokai mažiau laiko tinkamai sureaguoti ir išvengti nelaimės.
Atsisakius telefono ir kitų blaškančių priemonių, pavyzdžiui, netinkamai sumontuotos navigacinės sistemos, planšetinio kompiuterio, būtina pasirūpinti ir automobilio būkle, jo padangomis, patikrinti stabdžių, vairo stiprintuvo skysčių lygius, automobilio kėbulą, variklio alyvą, sureguliuoti visų ratų slėgį, varomųjų diržų, akumuliatoriaus būklę, bei užtikrinti kuo geresnį matomumą.
„Valyti stiklus, žibintus, patogiai pasidėti telefoną, kad neblaškytų. Akys „ant kelio“ ir rankos ant vairo yra saugiausias receptas. Žinoma, bent minimaliai supraskite su kokia technika važiuojate – ar padangos tinka esamoms oro sąlygoms – vienas pagrindinių klausimų. Taisyklių reikia laikytis visų, tačiau ypač patarčiau laikyti saugų atstumą nuo kitų eismo dalyvių ir nesinaudoti telefonu vairuojant“, – paklaustas apie tai, kokių taisyklių reikėtų laikytis ir kokių klaidų nedaryti tęsė D. Butvilas.
Reikia išlikti ramiems
Laikantis visų aukščiau aptartų principų ir važiuojant įvertinus esamą situaciją riziką galima sumažinti, bet visiškai eliminuoti neįmanoma. Važiuojant šlapiu keliu ne visada įmanoma įvertinti balos gylio ir automobilis gali prarasti sukibimą su keliu prasidėjus akvaplaningui, taip pat reikia žinoti, kad net esant teigiamai oro temperatūrai ant kelio gali susidaryti plikledis – temperatūra ties kelio danga įprastai būna žemesnė. Kai kurie automobiliai net garsiniu signalu praneša vairuotojui apie žemiau 4 laipsnių nukritusią oro temperatūrą tam, kad šis taptų ypatingai budrus.
Geroji žinia yra tai, kad užvažiavimas ant plikledžio dar nereiškia, kad eismo įvykis yra neišvengiamas. Nors tinkamam elgesiui laiko čia yra vos kelios sekundės ar sekundės dalys, teoriją žinoti būtina, o praktinių įgūdžių įgauti galima įvairiais būdais: slidžių dangų vairavimo mokymo centruose ar netgi naudojantis kompiuteriniais vairavimo simuliatoriais.
Praktiniais patarimais apie elgesį užvažiavus ant plikledžio ar praradus automobilio kontrolę dalinasi ir lenktynininkas D. Butvilas, kuriam, lenktyniaujant ralyje, nuolat tenka valdyti slystantį automobilį ir kartais valdyti jį važiuojant ties kontrolės riba: „Tiesą pasakius, užvažiavus ant plikledžio reikėtų nedaryti visiškai nieko. Blogiausia yra panikuoti ir daryti staigius judesius. Kuo kelias slidesnis, tuo švelnesnis turi būti vairuotojas. Žinoma, jeigu automobilis pradeda slysti, reaguoti reikia žaibiškai. Yra didelis skirtumas tarp mano minimo švelnumo, judesių minkštumo ir tiesiog lėtumo. Svarbiausia pradėjus slysti – neišsigąsti.
Švelniai stabdykite, kol pajusite kad grįžote ant geresnio sukibimo paviršiaus. Jeigu sukate, o automobilis neklauso, bandykite palengva sumažinti greitį, kol sukibimas atsistatys. Laiku nutraukti slydimą užtenka mažo ir greito vairo judesio. Tačiau jeigu uždelsite bent puse sekundės per ilgai, slydimo jau galite ir nesuvaldyti. Tada geriausia spausti stabdžio pedalą ir tikėtis geriausio.“
Taigi, nors prasidėjęs ruduo ir tuoj prasidėsianti žiema neišvengiamai apsunkina sąlygas visiems eismo dalyviams, bet didžioji dalis mūsų saugumo visgi lieka mūsų rankose – vairuojant reikia susidėlioti prioritetus ir, kad ir kaip tai darosi sunku, pasidėti mobilųjį telefoną ar kitus blaškančius objektus į jiems skirtas vietas ir sulaukti, kol saugiai pasieksime kelionės tikslą. O jeigu automobilis bus tinkamai paruoštas – jame nerasos langai, bus apautas tinkamomis padangomis, gerai veiks žibintai – ir pats vairuotojas liks budrus bei pasiruošęs visoms galimoms situacijoms, kelionės tikslą pasiekti saugiai bus daug lengviau.
Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija.