Pasaulinė diena

Ne paslaptis, kad Lietuvos keliuose eismo įvykiuose kasmet žūsta daugiau nei 100 žmonių. Žūtys keliuose kelia susirūpinimą visose pasaulio šalyse.

2005 metais Jungtinės Tautos ir Pasaulio sveikatos organizacija, siekdamos atkreipti dėmesį į kasdien eismo įvykiuose nukenčiančius žmones, priėmė svarbią rezoliuciją, kuria kreiptasi į šalių vyriausybes, kad kiekvienais metais lapkričio trečias sekmadienis būtų skirtas žuvusiems eismo įvykiuose paminėti. Lietuva, atsižvelgdama į kreipimąsi, šią dieną mini nuo 2005 metų.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, mūsų planetoje kiekvienais metais eismo įvykiuose žūsta daugiau nei 1 mln. žmonių, 50 mln. sužeidžiama, o daugelis iš jų lieka neįgalūs. Per parą netenkama daugiau nei 3 tūkst. žmonių.

Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, 2019 metais Lietuvos keliuose žuvo 186 žmonės. Lietuvos kelių policijos tarnybos 2020-11-10 patikslintais duomenimis, šiais metais per dešimt mėnesių Lietuvoje įvyko 2 572 eismo įvykiai, kuriuose sužeisti net 2 975 žmonės, o žuvo 135.

Per 30 metų, nuo 1990 iki 2019 metų, ekspertų duomenimis, Lietuvos keliuose žuvo daugiau nei 15 tūkst. žmonių.

Nepaiso kelių eismo taisyklių

Pasak VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus Remigijaus Lipkevičiaus, eismo metu svarbiausios trys grandys – kelias, automobilis ir žmogus. Tačiau, jo teigimu, svarbiausias čia išlieka žmogus, o nuo to, kiek šis žmogus atsakingas – priklauso kelionių saugumas.

„Sunku paaiškinti, kodėl kai kurie eismo dalyviai neturi savisaugos instinkto, t. y. nepagalvoja, kad neatsakingai elgiantis nelaimė kelyje gali ištikti ir juos, jei jie nepasisaugos patys ar nepagalvos apie kitus“, – svarsto VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktorius.

Pagrindinė priežastis, kodėl keliuose įvyksta eismo įvykiai, – saugaus važiavimo greičio nepasirinkimas ar leistino greičio viršijimas.

Saugus greitis nėra tapatus leistinam greičiui, todėl vairuotojas, įvertinęs eismo sąlygas, visada turėtų pasirinkti saugų greitį, kuris visada yra mažesnis už leistiną.

Taip pat egzistuoja ir kitos priežastys, kodėl keliuose žūsta ar sužeidžiami eismo dalyviai. Priežastys gali būti įvairios: lenkimo taisyklių pažeidimai, saugaus atstumo nesilaikymas, reikalavimo duoti kelią pagrindiniu keliu važiuojančiam nepaisymas, pėsčiųjų kelių eismo taisyklių pažeidimai, dėl kurių įvyksta eismo įvykis, pėsčiųjų nepraleidimas per pėsčiųjų perėją, vairavimas apsvaigus ir pan.

Apibendrinus galima sakyti, kad viena pagrindinių eismo įvykių priežasčių – žmogiškasis veiksnys – daugelio eismo dalyvių Kelių eismo taisyklių nepaisymas, sąmoningumo ir atsakomybės stoka.

„Vizija – NULIS”

Siekiant sumažinti žuvusiųjų skaičių keliuose, Vyriausybė šiais metais patvirtino Lietuvos saugaus eismo programą. Šios programos strateginis tikslas – iki 2030 m. žuvusiųjų skaičių Lietuvos keliuose sumažinti 50 proc., o pagrindinis tikslas, kad iki 2050 m. Lietuvos keliuose nežūtų nė vienas eismo dalyvis.

„Delfi“ jau anksčiau rašė, kad „Vizija – NULIS“ numato valstybės ir visuomenės moralinius įsipareigojimus ir siekius, kad nė vienas žmogus nebūtų sužalotas ar nežūtų keliuose.

Skatina minėti svarbią dieną kartu

Lietuvos automobilių kelių direkcija informuoja, kad Pasaulinei dienai žuvusiems eismo įvykiuose atminti, institucijos ir organizacijos kviečiamos specialiai sukurtu logotipu NEUŽGESK neatlygintinai pažymėti savo tinklapius ir šią dieną skirti ypatingą dėmesį žuvusiems eismo įvykiuose atminti.

Logotipą atsisiųsti galima šiuo adresu: https://lakd.lrv.lt/lt/eismo-sauga/akcija-neuzgesk

O fiziniai asmenys socialiniame tinkle „Facebook“ kviečiami savo profilio nuotraukas pažymėti minėtu logotipu. Socialinio tinklo vartotojas, „Facebook“ profilio rėmelių paieškoje suvedęs žodį „neužgesk“, ras Pasaulinei dienai žuvusiems eismo įvykiuose atminti kelis profilio rėmelius.

Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (69)