Ką svarbiausia žinoti prireikus vilkti automobilį
Sugedusio automobilio vilkimas nėra toks paprastas, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio: tai tinkamo pasiruošimo ir didelės atsakomybės reikalaujanti užduotis. Visų pirma, svarbu užtikrinti, kad velkamas automobilis būtų su įjungta avarine šviesos signalizacija. Jai neveikiant, kitiems vairuotojams matomoje vietoje prie velkamos transporto priemonės turi būti pritvirtintas avarinio sustojimo ženklas.
Sugedusį automobilį, jame sėdint vairuotojui ir nesant slidžiai kelio dangai, leidžiama vilkti tiek standžia, tiek lanksčia vilktimi (lynu), laikantis numatyto saugaus greičio. Vilkti standžia vilktimi galima važiuojant ne didesniu kaip 70 km/val. greičiu, o lanksčia vilktimi – ne didesniu kaip 50 km/val. greičiu. Vilktis turi būti tvirtinama ant specialaus kablio ar specialaus kabinamo karabino.
Leistinas lanksčios vilkties ilgis – nuo 4 iki 6 metrų, ji turi būti ne siauresnė kaip 5 centimetrai.
Vilkimui naudojamas lynas ar virvė žymima ryškiaspalvėmis vėliavėlėmis (skydeliais) arba turi būti ryškios spalvos, kad būtų gerai matoma kitiems vairuotojams ir šie neįvažiuotų tarp velkančio ir velkamo automobilių. Standi vilktis turi būti neilgesnė kaip 4 metrų ilgio.
Jei vairo mechanizmas yra sugedęs ir ratų neina sukti vairu, vilkti automobilio jokia vilktimi negalima – tokiais atvejais automobilis gali būti transportuojamas tik užkeltas ant specialios transporto priemonės. Taip pat jokiu būdu negalima vilkti automobilio, kuriame nėra jos vairuotojo.
Su lanksčia vilktimi įvyksta daugiau avarijų: kada jos nenaudoti?
Kadangi standi vilktis užima daugiau vietos ir yra mažiau patogi transportuoti, dažniau vairuotojų automobiliuose galima aptikti lanksčią vilktį. Tačiau saugaus eismo ekspertai pastebi, kad būtent naudojant lanksčiąją vilktį įvyksta daugiau eismo įvykių, transporto priemones sunkiau suvaldyti, todėl ja vilkti sugedusius automobilius tam tikromis aplinkybėmis yra draudžiama.
Pavyzdžiui, tokiomis eismo sąlygomis, kai keliai yra slidūs, sugedusio automobilio vilkimas yra itin pavojingas, nes taip velkami automobiliai dažniau įvažiuoja į priešingą eismo juostą sukeldami eismo įvykius, o, kaip žinoma, kaktomuša susidūrusių automobilių avarijų pasekmės būna pačios skaudžiausios. Todėl Kelių eismo taisyklėse numatomas draudimas lanksčia vilktimi tempti transporto priemonę, jeigu bent dalis važiuojamosios dalies, kuria važiuojama, yra apsnigta ar apledėjusi, taip pat transporto priemonę, kurios pagrindiniai stabdžiai sugedę.
Tačiau ir standi vilktis tinkama ne visose situacijose. Pavyzdžiui, draudžiama taip vilkti transporto priemonę, kurios pagrindiniai stabdžiai sugedę ir transporto priemonės masė su kroviniu yra didesnė už pusę velkančiosios transporto priemonės masės su kroviniu. Taip yra todėl, nes per didelis transporto priemonių svorių skirtumas apsunkina stabdymą – stabdymo kelias būna ilgesnis, o ir pradėti važiuoti tampa sunkiau. Be to, važiuojant šlapia kelio danga, toks automobilis linkęs labiau slysti.
Kaip pastebi saugaus eismo ekspertai, daugybėje Vakarų šalių automobilių vilkimas bet kokiuose keliuose yra draudžiamas ir laikomas pavojingu. Daugelyje Europos šalių akcentuojama vairuotojų pareiga pasirūpinti, kad vairuojama transporto priemonė visuomet būtų techniškai tvarkinga, o gedimo atveju būtų saugiai transportuojama specialia transporto priemone.
Taigi, įvykus nenumatytam atvejui ir prireikus transportuoti automobilį, svarbu laikytis numatytų reikalavimų. Tik taip kelyje galėsime apsaugoti save ir kitus.
Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija.
