Vairuotojai vis dar neįvertina rizikos
Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Žilinskė teigė, kad būtent mobiliųjų įrenginių naudojimas vairuojant vis dar išlieka rimta problema. Specialistė aiškino, kad per metus policija išaiškina apie 19000–20000 atvejų, kai vairuotojai, vairuodami, naudojasi mobiliojo ryšio priemonėmis, neturėdami laisvų rankų įrangos. Anot pareigūnės, vien per pirmus devynis šių metų mėnesius buvo išaiškinti 22945 tokie atvejai.
D Žilinskė priminė, kad vairuotojai privalo įsisąmoninti, jog pašalinė veikla prie vairo daro neigiamą įtaką tų pačių vairuotojų ir kitų eismo dalyvių saugumui. Pareigūnė ragino, kad kiekvienas sėdantis prie vairo turėtų įsidėmėti Kelių eismo taisyklių 20 punktą, kuris nurodo, kad „transporto priemonių vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų. Motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojams draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus tuos atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas“.
Specialistė aiškino, kad vairuotojo išsiblaškymas prie vairo gerokai padidina tikimybę patekti į eismo įvykį, kuriame gali būti ne tik apgadintos transporto priemonės, bet ir nukentėti žmonės.
„Vairuotojas privalo imtis visų būtinų priemonių savo, vežamų keleivių, taip pat vežamo krovinio saugumui užtikrinti. Vadinasi, jis negali būti išsiblaškęs. Jo pagrindinis darbas – saugiai vairuoti transporto priemonę“, – aiškino D. Žilinskė.
Rudenį pavojų – dar daugiau
Saugaus eismo ekspertė atkreipė dėmesį, kad kelionės saugumu turi pasirūpinti ne tik vairuotojai, bet ir keleiviai. Mat Kelių eismo taisyklės numato, kad pastarieji eismo dalyviai keliaudami automobiliais turi ne tik užsisegti saugos diržus, tačiau ir neblaškyti ar kitaip netrukdyti vairuotojui.
„Taisyklės numato, kad keleiviams yra draudžiama blaškyti vairuotojo dėmesį ir trukdyti jam vairuoti transporto priemonę. Tad jeigu pokalbis kelia tam tikrą įtampą, neigiamas emocijas ar pernelyg „linksmina“, tai kelionė gali „virsti“ nesaugia. Vairuotojo dėmesys turi būti sukoncentruotas į transporto priemonės valdymą, eismo situacijos stebėjimą, jos vertinimą, o ne kažkokios problemos aptarimą ar sprendimą čia ir dabar“, – įžvalgomis dalinosi specialistė.
Saugaus eismo ekspertė akcentavo, kad prasidėjus rudeniui pašalinė veikla prie vairo tampa dar pavojingesnė, mat anksčiau pasitinkanti tamsa ir dargana vairuotojo darbą dar labiau apsunkina, o taip pat keliuose atsiranda ir dar daugiau pavojų: neapšviestais keliais keliaujantys pėstieji ar užmiesčio keliuose bei miestų prieigose į kelius išbėgantys laukiniai žvėrys.
Net pusė sekundės gali daug pakeisti
Specialistai atkreipia dėmesį, kad važiuojant 90 km/val. greičiu, automobilis per sekundę nuvažiuoja apie 20 metrų, o tai reiškia, kad vos kelioms akimirkoms atitraukus žvilgsnį nuo kelio gali nepavykti išvengti susidūrimo su kliūtimi ar net tragedijos. Mat svarbu ne tik tai, kaip greitai vairuotojas gebės pastebėti kliūtį, tačiau ir kaip greitai imsis reikiamų veiksmų.
Saugaus eismo ekspertai pabrėžia, kad net ir esant sausai kelio dangai bei greitai vairuotojo reakcijai, automobilio stabdymo kelias važiuojant 90 km/val. yra 63 metrai. Vis dėlto, jei vairuotojo reakcija į kliūtį kelyje bus bent puse sekundės ilgesnė, visiškam automobilio sustojimui prireiks 75 metrų. Situacija tampa dar sudėtingesnė, jei kelio danga tampa drėgna, mat pastaruoju atveju, kai vairuotojo reakcija yra 0,5 sek. ilgesnė, o eismo sąlygas sunkina dargana, visiškam automobilio sustojimui prireiks 99 metrų.
Specialistai ragina įvertinti, kad tokie automobilio stabdymo kelio skirtumai yra fiksuojami esant tik pusės sekundės vairuotojo reakcijos uždelsimui. Jei sėdintis prie vairo žvilgsnį nuo kelio atitraukia ilgesniam laikui ir atsiradus kliūčiai kelyje reikiamų veiksmų imasi gerokai pavėluotai, tikimybė, kad sužalojimų ar žūčių išvengti nepavyks, itin padidėja.
Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija
