Geriausia apsauga – mažesnis važiavimo greitis

Pirmiausia vairavimo mokytoja Eidvilė Pakėnaitė atkreipia dėmesį į rudens metui būdingą rūką.

„Manau, rūkas kelia rimtus iššūkius vairavimui. Patekus į rūką ir sumažėjus matomumui, rekomenduotina sumažinti važiavimo greitį ir įsijungti priešrūkinius žibintus. Taip pat vairuotojai turi skirti ypatingą dėmesį saugiam atstumui iki priekyje važiuojančio automobilio. Jeigu sąlygos labai kritiškos, pavyzdžiui, matomumas mažesnis nei 50 metrų, turėtų būti svarstoma apie susilaikymą nuo vairavimo“, – rekomenduoja E. Pakėnaitė.

Kita vairavimo sąlygas apsunkinanti aplinkybė – tamsa, kuri gali būti pražūtinga ir vairuotojams, ir pėstiesiems.

Ruduo
Foto: Shutterstock

„Važiuojant tamsiu paros metu yra reikalingas budrumas – mat keliuose dažnai sutinkame pėsčiuosius be atšvaitų, jie yra prastai matomi. Taip pat tamsiu paros metu pavargsta akys, norisi miegoti, todėl esant galimybėms, kelionių tamsiu paros metus vertėtų atsisakyti“, – sako specialistė.

Moteris priduria, kad pagrindinė savisaugos priemonė tamsoje – saugaus greičio pasirinkimas.

Kalbėdama apie vairavimo sąlygas rudenį, vairavimo mokytoja E. Pakėnaitė pastebi, kad vairuotojai turėtų nepervertinti savo galimybių.

Į kelią dažniausiai iššoka stirnos

Važiuojant užmiestyje, keliai neretai būna apsupti miškų, kuriuose knibždėte knibžda laukinių gyvūnų. Kaip išvengti susidūrimo su keturkoju?

Vairavio mokytoja E. Pakėnaitė primena, kad tų kelio ženklų, kurie įspėja apie galimus pavojus, nereikėtų ignoruoti.

„Reikėtų laikytis saugesnio greičio ir didesnio atstumo nuo kitų automobilių, būti budriems. Visi kiti patarimai taip pat geri, bet jei nesumažinsime greičio, tai kažin, ar spėsime ką padaryti, jei gyvūnas išbėgs į kelią.“

Štai Lietuvos automobilių kelių direkcija atkreipia dėmesį, kad per pirmuosius 6 šių metų mėnesius įvyko 1527 eismo įvykiai su laukiniais gyvūnais. Daugiausiai partrenkta stirnų – 1270, taip pat briedžių – 66, ir šernų – 44.

Šernas, šernai
Foto: Shutterstock

Dažniausiai laukiniai gyvūnai į kelius išeina naktį, būtent šiuo paros metu fiksuojama ir daugiausia eismo įvykių. Susidūrimai su laukiniais gyvūnais dažniausiai įvyksta užmiesčio keliuose, tačiau pasitaiko ir tokių atvejų, kai gyvūnai pasirodo ir miestuose.

Valstybinės reikšmės keliuose daugiausiai eismo įvykių nutinka su kanopiniais gyvūnais – stirnomis, antra pagal dažnumą laukinių gyvūnų rūšis, su kuriais susiduria transporto priemonės, – briedžiai.

Stirnos dažniausiai migruoja gegužę ir lapkritį, tačiau vaikšto ne po vieną, o bandomis, todėl vairuotojai turėtų į tai atkreipti dėmesį ir pastebėję vieną stirną sumažinti greitį ar visiškai sustoti, mat gali atšuoliuoti ir daugiau. Stirnos keliuose dažniausiai sutinkamos apie 7-9 val., iki saulėtekio, o taip pat apie 20 val. vakare.

Bandomis migruoja ir šernai, todėl vairuotojai taip pat turėtų būti labai atidūs. Šie laukiniai gyvūnai migruoja visą rudenį, nuo rugsėjo, iki gruodžio, o keliuose dažniausiai pasirodo 21-23 val.

Laukiniai gyvūnai
Foto: DELFI / Rimas Pocius

Kelias gali tapti tikra čiuožykla

Rudens dienos neretai būna paženklintos lietumi, kuris tampa tikru išbandymu vairuotojams – ne tik gali suprastėti matomumas, bet ir dingti padangų sukibimas su kelio danga. Tai – vadinamasis akvaplanavimas, kurio metu gali būti sunku suvaldyti automobilį.

„Vairuotojai turėtų neskubėti ir pasirinkti mažesnį greitį nei įprastai, ypač dėmesingai stebėti kelio dangą, ar ant jos nesusidarė didesnės (ir gilesnės) balos, prieš kurias tikrai vertėtų pristabdyti. Galima priminti ir tai, kad visada saugiau važiuoti su geromis, turinčiomis gilų protektorių, padangomis“, – apie važiavimą lyjant lietui pasakoja E. Pakėnaitė.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto docento dr. Vigilijaus Sadausko teigimu, akvaplanavimo susidarymą nulemia keli faktoriai: automobilio važiavimo greitis, padangų protektoriaus būklė, slėgis padangose ir kelio geometrija.

Ruduo
Foto: Shutterstock

Pašnekovo teigimu, svarbu atkreipti dėmesį ir į kelio dangą. Pavyzdžiui, jeigu asfaltas yra naujai nutiestas ir lygus, neturintis šiurkštaus paviršiaus, tuomet vanduo ant tokio kelio pasiskirsto tolygiai ir atsiranda didesnė tikimybė, kad automobilis pateks ant vandens pleišto.

Šiuo atveju mažiau pavojingi yra siauri, dviejų eismo juostų keliai, nes jų paviršius dažniausiai daromas taip, kad turėtų nuožulnumą į vieną ir kitą pusę, todėl vanduo spėja greitai nubėgti. Tačiau važiuojant magistralėmis, kuriose yra po dvi eismo juostas abejomis kryptimis, akvaplanavimui susidaryti yra didesnė tikimybė, nes nuo tokio kelio paviršiaus vanduo nespėja greitai pasišalinti.

„Vairuotojai neturėtų pamiršti patikrinti slėgio padangose. Jeigu ir padangų protektorius geras, tačiau slėgis per mažas, tuomet padanga rieda ne pilnai prisilietusi prie kelio paviršiaus, o liečiasi kraštais. Jeigu slėgis per didelis, tuomet padanga liečiasi paviršiumi, tad per didelis slėgis akvaplaningo atveju nėra toks baisus. Taip yra todėl, kad vanduo su padanga susiduria lietimosi viduryje. Per mažas slėgis padangose bet kuriuo vairavimo atveju yra pavojingesnis“, – kalbėjo VGTU docentas.

Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.