Šiųmetiniai duomenys geresni
Kaip Lietuvoje keičiasi eismas, o tiksliau – neblaivių vairuotojų dalyvavimas jame, paaiškina Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus viršininkė Laura Salokaitė.
Pateikdama statistiką su ketverių metų duomenimis apie neblaivius eismo dalyvius ir jų sukeltą žalą, specialistė sako, jog situacija šalies keliuose gerėja.
„Apžvelgiant bendrą situaciją, galime konstatuoti, kad šįmet bendras eismo įvykių skaičius, lyginant su 2019 m. liepos mėnesiu, sumažėjo kiek daugiau nei 5 procentais, žuvusių eismo dalyvių sumažėjo kiek daugiau nei 17 procentų, o sužeistų eismo dalyvių sumažėjo 8,5 procento“, – statistiką pristato L. Salokaitė.
Remiantis statistika, šįmet keliuose mažiau ir neblaivių vairuotojų.
Specialistė primena, kad kiekvienas asmuo, kuris leidžia neblaiviam vairuotojui sėsti už vairo ir važiuoti, pirmiausiai turėtų sau atsakyti į klausimus: ar aš ir mano artimieji yra saugūs kelyje, kuriuo važiuoja neblaivus vairuotojas ir ar esu pasirengęs prisiimti dalį moralinės atsakomybės, jei neblaivus vairuotojas sukels eismo įvykį, kurio metu nukentės kiti eismo dalyviai?
„Štai Administracinių nusižengimų kodekse yra numatyta, kad perdavimas vairuoti transporto priemonę neblaiviam arba apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmeniui užtraukia baudą nuo devyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų“, – galimas pasekmes įvardina L. Salokaitė.
Neblaivūs eismo dalyviai rizikuoja sukelti incidentą
Saugaus eismo ekspertai pabrėžia, kad net ir suvartojus nedidelį kiekį alkoholio, vairuotojo reakcija sulėtėja, o koordinacija suprastėja. Neblaivus vairuotojas nebegeba tinkamai ir laiku priimti sprendimų bei sureaguoti į pasikeitusias eismo ar oro sąlygas, o taip pat ir staiga kelyje atsiradusią kliūtį.
Reikėtų prisiminti ir tai, kad vos pavartojus svaigiųjų gėrimų žmogus gali jaustis gerokai geriau nei po 10 minučių, todėl nereikėtų pervertinti savo galimybių ir žinant, kad prie vairo sėsti bus privaloma, alkoholio nevartoti visai.
Saugaus eismo ekspertai tvirtina, kad pavojų eismo saugumui kelia ne tik neblaivūs automobilių vairuotojai, tačiau ir dviratininkai bei pėstieji. Neretai nuo alkoholio apsvaigę dviračių vairuotojai tinkamai nepasirūpina savo saugumu: nedėvi saugos šalmo ir ryškiaspalvės liemenės, šiomis priemonėmis nepasirūpina sutemus, važiuoja eismo juostos viduriu, o ne prie dešiniojo kelio krašto, sunkiai išlaiko tiesą trajektoriją.
Kaip ir dviratininkai, taip ir neblaivūs pėstieji, gali staigiai pakeisti judėjimo kryptį, išeiti į važiuojamąją kelio dalį bei kitaip sukelti pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams. Saugaus eismo ekspertai žmones ragina apskritai nekeliauti apsvaigus, o esant poreikiui, paprašyti blaivių artimųjų pagalbos ar pasinaudoti pavežėjų ar taksi paslaugomis.
Sprendimai priimami remiantis emocijomis
Vairavimo mokyklų psichologė Renata Gataveckaitė atskleidžia, kad atsainų požiūrį į vairavimą neblaiviam lemia kelios priežastys. Tokį sprendimą pirmiausia lemia asmenybės savybės ir įsitikinimai. Pavyzdžiui, jaunus vairuotojus masina nutrūktgalviškas elgesys, o brandaus amžiaus vairuotojai pernelyg pasitiki savimi. Alkoholio išgėręs žmogus paprastai nebesupranta, kas su juo vyksta, tampa spontaniškas, todėl priima neracionalius, emocijomis grįstus sprendimus.
Vairavimo mokyklų psichologė Renata Gataveckaitė atskleidžia, kad atsainų požiūrį į vairavimą neblaiviam lemia kelios priežastys. Tokį sprendimą pirmiausia lemia asmenybės savybės ir įsitikinimai. Pavyzdžiui, jaunus vairuotojus masina nutrūktgalviškas elgesys, o brandaus amžiaus vairuotojai pernelyg pasitiki savimi. Alkoholio išgėręs žmogus paprastai nebesupranta, kas su juo vyksta, tampa spontaniškas, todėl priima neracionalius, emocijomis grįstus sprendimus.
Nemažą bendravimo su vairuotojo pažymėjimą dėl alkoholio praradusiais asmenimis patirtį turinti psichologė pripažįsta, jog būtent neigiamos emocijos išgėrusį žmogų labai dažnai išprovokuoja sėsti prie vairo.
„Deja, daugelis vis dar ne tik nemokame tinkamai išreikšti ir išgyventi emocijų, bet jų ir neatpažįstame. Baimė, pyktis, kaltė, jaudulys lydi bene kiekvieną šiuolaikinį žmogų. Sunkus darbas, santykiai su šeimos nariais, piniginė situacija kelia nerimą, depresines nuotaikas. Išgėrus alkoholio, negatyvus jausmas kuriam laikui nurimsta arba net virsta teigiamu. Tačiau iš tiesų alkoholis tik slopina pojūčius, bet nešalina problemos priežasties“, – pasakoja R. Gataveckaitė.
Asmens savybių įtaka vairavimui
Anot psichologės, daugelis išgėrusiųjų yra tiesiog uždelsto veikimo bomba.
Apsvaigęs ir atsipalaidavęs žmogus pervertina savo galimybes, sėda prie vairo, o tada elementari situacija: baimė, jog sustabdys, nemandagus kitų vairuotojų elgesys ar net apakinusios priešais atvažiuojančio automobilio ilgosios šviesos labai lengvai sukelia agresiją, pyktį ir su tuo susijusį neadekvatų elgesį.
Nuo 2009 m. liepos 1 d. teisę vairuoti transporto priemones atgauna tik baigę specialųjį mokymosi kursą. Psichologo dėstomoje medžiagoje daug kalbama apie asmenybės savybių įtaką vairavimui, emocijas, vidinius psichofiziologinius dalykus (dėmesys, atmintis, suvokimas), apie vaistų, psichotropinių medžiagų poveikį bei vairavimo kultūrą.
„Išdėsčiusi savo papildomo mokymo kursą neretai išgirstu, kad tai galėtų būti dėstoma ir besimokantiems vairuoti asmenims. Logiška, juk tai būtų prevencija, kuri keltų vairuotojų sąmoningumą ir atsakomybę“, – priduria psichologė.
Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.
