Priemonės, geriausiai tramdančios mėgstančius „paspausti“: tokie vairuotojai nebegali išsisukti

Greičio viršijimas – dažniausia eismo įvykių priežastis. Skaičiuojama, kad 2019 m. leistino greičio viršijimas nulėmė 35 proc. eismo įvykių, kurių metu žuvo ar buvo sužeisti žmonės, todėl keliuose svarbu užtikrinti greičio mažinimo priemonių buvimą. Apie tai, kokios priemonės ir kaip šiandien padeda spręsti šią problemą, kalbame su specialistais.

Greičio mažinimo priemonės – visų eismo dalyvių saugumui

Kaip aiškina Lietuvos kelių policijos tarnybos (LKPT) Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus viršininkė Laura Salokaitė, šiuo metu Lietuvos keliuose veikia įvairių rūšių techninės eismo reguliavimo priemonės: kelio ženklai, šviesoforai, atitvarai, kelių ženklinimas, taip pat greitį mažinantys kalneliai, kelio siaurinimas (vadinamieji „miesto vartai“), švieslentės, informuojančios apie atitinkamos transporto priemonės važiavimo greitį ir pan. Anot jos, tai yra ne tik techninės, bet ir prevencinės priemonės, kurių vaidmuo – sąmoningumo kelyje elgtis atsakingai skatinimas.

Kalbant apie greitį ribojančius kalnelius, šių įrengimo vieta parenkama atsižvelgiant į eismo įvykių ir juose nukenčiančių asmenų skaičius bei tikimybę, kad tam tikrame kelio ruože gali įvykti eismo įvykiai dėl leistino važiavimo greičio viršijimo.

„Tokių priemonių svarba – visų eismo dalyvių, ypač mažiausiai apsaugotų, pavyzdžiui, pėsčiųjų, saugumo užtikrinimas. Greitį ribojantys kalneliai įrengiami prieš pėsčiųjų perėjas, ruožuose prie mokymo įstaigų, įvažiavimuose į miestelius, gyvenvietes, taip pat – kur kertasi skirtingų eismo dalyvių kategorijų, tokių kaip pėsčiųjų, automobilių, motociklų, dviračių ir kitų, srautai. Už tai atsakingas ir sprendimus priima kelio savininkas: savivaldybei priklausančiuose keliuose – savivaldybės administracija, valstybinės reikšmės keliuose – Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos“, – aiškina L. Salokaitė.

Saugaus eismo ekspertas: sąmoningumo vairuotojai turi mažai

Tam, kad keliuose būtų išvengiama nelaimių, juose įrengiami skirtingo aukščio ir nuolydžio greičio ribojimo kalneliai, priverčiantys vairuotojus sumažinti greitį tose atkarpose, kuriose svarbu laikytis saugaus greičio ir būti atidesniems. Dažniausiai greičio ribojimo kalnelius galima sutikti gyvenamosiose zonose, prie darželių ir mokyklų.

Saugaus eismo ekspertas Artūras Pakėnas įsitikinęs, jog tokios priemonės keliuose – būtinos, nes vairuotojai sąmoningumo turi dar mažai. Kur kas labiau tikėtina, anot jo, kad vairuotojas sumažins greitį todėl, nes greitas važiavimas per greičio ribojimo kalnelį apgadins automobilį, o ne dėl to, jog to reikalauja greitį ribojantys kelio ženklai.

„Mums nepakanka pastatyti greičio ženklo, perspėjančio laikytis 30, 40 ar 50 km/val greičio. Mums nepakanka pasakyti, kad prieš pėsčiųjų perėją reikia sumažinti greitį, nes gali nutikti nelaimė. Būna, vairuotojo paklausiu, kodėl nesumažina greičio, kodėl jis taip daro, o jis man sako – tai kad už tai niekas nebaudžia. Paskui mes dažnai patys verkiame, kai valdžia sugalvoja baudas didinti, bet kad kitaip neveikia, mums maloniai pasakyti nepakanka“, – sako saugaus eismo ekspertas.

Priemonės efektyvios, nes vairuotojai neišsisuka nuo pasekmių

Jis atkreipia dėmesį į tai, jog dėl greičio viršijimo nutinka dauguma eismo įvykių, todėl reikiamose vietose įrengti greičio ribojimo kalneliai veiksmingai padidina saugumą kelyje. Veiksmingai – todėl, nes vairuotojas, saugodamas savo automobilį, yra priverstas sumažinti greitį, ir nėra taip, jog „jei niekas nepastebės, tai ir nenubaus“.

„Žmonija, didžiąja dalimi, yra egoistiška. Matydami perėjoje žmogų, galim galvoti, prie ko čia jis man, bet jei yra kalnelis, suprantam – kentės mano automobilis. Viskas paprasta ir primityvu iki pasiutimo, nes žmogui tiesiog gaila mašinos, juk kentės pakaba, reikės remonto“, – sako jis.

Vis dėlto, greičio valdymo kalneliai įprastai įrengiami keliuose, einančiuose per gyvenvietes, kuriose greitis nėra didelis ir siekia 30–50 km/val. Keliuose, kuriuose vairuotojai įprastai važiuoja didesniu greičiu ir kurį reikia sumažinti, pasitelkiamos kitos greičio mažinimo priemonės – žiedinės sankryžos, saugos salelės.

„Aplink miestą esančių aplinkkelių sankryžose anksčiau būdavo daug didelių avarijų, nes vairuotojai važiuodavo dideliu greičiu, kurio nesumažindavo. Ten kalnelių, aišku, niekas nedaro, tačiau įrengia saleles, kelio iškreivinimus įvažiuojant į miestą ar miestelį. Tokios priemonės irgi priverčia vairuotoją mažinti greitį, antraip jis nesuvaldys automobilio ir nulėks. Tačiau turbūt pati efektyviausia greičio kontroliavimo priemonė – radaras“, – teigia A. Pakėnas.

Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.