Galite prarasti sąmonę

Karoliniškių poliklinikos šeimos gydytoja Justė Latauskienė aiškino, kad pakilus aukštesnei oro temperatūrai organizmas nebepajėgia vėsintis prakaituojant, kūne įsisiautėja metabolizmo procesai arba nebelieka vandens atsargų, o dėl to ištinka hipertermija – perkaitimas. Medikė teigė, kad užsitęsus prakaitavimui arba žmogui negavus skysčių prasideda dehidratacija – atsiranda stiprus troškulys, šleikštulys, dėl elektrolitų netekimo raumenis ima traukti mėšlungis.

„Dažniausiai pirmas perkaitimo simptomas yra stiprus galvos skausmas ir sumišimas. Iš šono žmogus gali atrodyti kaip girtas. Jeigu žmogus dehidratavęs jo kraujospūdis būna sumažėjęs – širdis plaka dar greičiau, kvėpavimas paviršutiniškas, galimas sąmonės praradimas. Net ir perkėlus žmogų į vėsią aplinką perkaitimo poveikis tęsiasi, nes jo kūne būna sutrikusi natūrali vidaus organų vėsinimo funkcija, tuomet yra būtina medikų pagalba“, – įspėjo J. Latauskienė.

Sunegalavus prie vairo specialistai ragina, kaip įmanoma greičiau nutraukti kelionę ir sustoti saugioje vietoje, kur sustojusi transporto priemonė nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams. Tokiu metu vairuotojas turėtų gerti kuo daugiau vandens ir pavėsyje laukti medikų pagalbos.

Karštis
Foto: Shutterstock

Sulėtėja reakcija, sumažėja pakanta

J. Latauskienė patvirtino, kad padidėjusi oro temperatūra neabejotinai turi įtakos ir vairuotojo reakcijai, kuri dėl fiziologinių sąlygų gali būti sulėtėjusi.

„Skaičiuojama, kad kiekvienas laipsnis virš asmeniui komfortiškos aplinkos temperatūros sumažina jo smegenų vykdomąsias funkcijas 2 proc. Jei žmogus prastai toleruoja bet kokį diskomfortą, galima skaičiuoti ir 5 proc. sumažėjimą. Tai lemia, kad dalis smegenų „procesoriaus“ būna užimta sprendimų paieška kaip atsivėsinti, o dėl to gali sumažėti slenkstis pykčiui, pakisti lūkesčiai kitų vairuotojų ar pėsčiųjų elgesiui bei padidėti tolerancija impulsyviems sprendimams“, – aiškino gydytoja.

Saugaus eismo ekspertai atkreipė dėmesį, kad dėl suprastėjusios savijautos bei nepakantumo ir skubėjimo karštomis dienomis vairuotojai klysta net ir elementariose situacijose – įvažiuodami į uždaras teritorijas ar iš jų išvažiuodami, apsisukinėdami, statydami automobilį į stovėjimo vietą ar važiuodami atbulomis. Karštomis dienomis vairuotojai dėl skubėjimo dažniau nepastebi ir artėjančių kitų transporto priemonių ar į perėjas išėjusių pėsčiųjų.

Specialistai įspėjo, kad perkaitę, įkaitusiame automobilyje sėdintys vairuotojai gali nebegebėti priimti tinkamų sprendimų, nepastebėti, kad važiuoja šalutiniu keliu, ar užkirsti kelią prasčiau matomiems eismo dalyviams – motociklininkams ir dviratininkams.

Karštis
Foto: Shutterstock

Tam, kad tokių nelaimių pavyktų išvengti, tiek saugaus eismo ekspertai, tiek medikai pataria nuolat stebėti savijautą bei karštomis dienomis visuomet automobilyje turėti vandens ir nepamiršti jo gerti.

Medikai pataria:

1. Gerkite vandenį. Vandenį esant karštai dienai rekomenduojama gerti dar iki troškulio pajautimo, geriau po mažiau ir dažniau. Į ilgas keliones geriausia įsidėti skirtingos mineralizacijos vandens.
2. Naudokite automobilyje esantį kondicionierių. Į ilgesnes keliones leidžiantis automobiliu, kuriame oro kondicionierius nėra įrengtas, ypač vyresnio amžiaus ar sergantiems lėtinėmis ligomis žmonėms, patariama įvertinti kelionės būtinybę, galbūt ją galima atlikti anksti ryte ar vėlai vakare, kai oras vėsesnis.
3. Prieš kelionę paruoškite automobilį – laikykite jį vėsesnėje, saulės neapšviestoje vietoje. Jei paliekamas lauke – naudokite spec. saulės spindulius atspindinčius skydelius.
4. Suplanuokite sustojimus ir pertraukėles, kurių metu galėsite atsivėsinti.
5. Pasirūpinkite, kad nelaimės atveju – sugedus automobiliui ar įvykus eismo įvykiui galėtumėte apsisaugoti nuo saulės ir perkaitimo. Dar prieš kelionę patikrinkite ar automobilyje yra vaistinėlė, turėkite vandens bei skėtį nuo saulės.

Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.