Patirtimis, kurių nenori prisiminti eismo įvykius išgyvenę eismo dalyviai, sutiko pasidalinti istorijomis, kai rodos, įprasta kelionė baigėsi vos ne tragedija.

Suklysti gali kiti

Mingailė (vardas pakeistas, žmogus redakcijai žinomas – „Delfi“) pasakojo, kad didįjį penktadienį, prieš pat Šv. Velykas su draugais iš sostinės vyko į Kauną, kur šventę turėjo sutikti su šeima. Vis tik šventė nublanko, kai kelionės tikslo nepavyko pasiekti, dėl staiga, degant raudonam šviesoforo signalui, į sankryžą išlėkusio automobilio.

„Važiavome Taikos prospektu, artėjome prie sankryžos, kurią reguliuoja šviesoforas. Mums degė žalia, tačiau iš kitos pusės, degant raudonam šviesoforo signalui, išvažiavo kitas automobilis ir mes sankryžoje trenkėmės į jo galines dešinės pusės dureles. Dar prieš pat atsitrenkimą abu su vairuotoju supratome, kad smūgis bus stiprus. Pamenu tik tiek, kad buvau atsimerkusi, kai išsiskleidė oro pagalvė. Todėl pirmas kelias sekundes maniau, kad esu akla, labai skaudėjo dešinę akį“, – įvykį prisiminė Mingailė.

Mergina pasakojo, jog po kelių akimirkų suprato, kad matyti gali, tačiau išvydusi, kad automobilyje pasklidę dūmai, staiga „šoko“ iš automobilio ir nubėgo ant šaligatvio. Tik po įvykio Mingailė suprato, jog čia jai labai pasisekė, mat išsigandusią ir bėgančią keliu ją galėjo nutrenkti kitos važiuojančios transporto priemonės.

„Tik nubėgus ant šaligatvio pamačiau, kad abi mašinos, kaip žaidimo kaladėlės, yra skirtingose sankryžos pusėse ir yra virtusios metalo laužu. Pati nesiorientavau, prie manęs pribėgo kažkoks vaikinas ir davė krūvą servetėlių, nes pasirodo, mano veidas buvo kruvinas, dėl patirtų sužalojimų, oro pagalvės skleidimosi metu“, – aiškino Mingailė.

Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Avariją išgyvenusi mergina prisiminė, kad iškart po to įvykio greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo nugabenta į ligoninę, kur jai buvo nustatytas smegenų sutrenkimas.

„Apie mėnesį negalėjau atsikelti iš lovos, sukosi galva, pykino, apie veido išvaizdą net neverta kalbėti, lūpos buvo vieni šašai, liko randai. Galvos skausmai tęsėsi dar apie pusę metų“, – praėjusiais metais įvykusios avarijos pasekmes komentavo pašnekovė.

Mingailė atviravo, kad po avarijos atsirado baimė važiuoti greičiau ar važiuoti per sankryžas, o kiekvieną kartą sėdėdama automobilyje nuolat stebi kitų vairuotojų staigius manevrus, mat pradžioje, net įlipti į automobilį buvo nemenkas iššūkis.

Nelaimė gali tykoti bet kur

Dar vienu išgyvenimu sutiko pasidalinti Eglė, kuri dar dabar prieš kelis metus įvykusį įvykį prisimena su siaubu. Mergina pasakojo, jog tą naktį į kelionę leidosi palydėta artimo žmogaus įspėjimu, kad kelias gali būti slidus. Eglė aiškino, kad tada į raginimus patikrinti, ar kelio danga yra slidi, nežiūrėjo rimtai, mat tuo pačiu keliu važiuojant dieną asfaltas buvo sausas. Ji prisipažino, kad apskritai niekada nemanė, kad jai kažkas gali nutikti blogo, mat dažniausiai baiminosi, kad nelaimė gali ištikti kitus, artimus žmones.

„Tą naktį kelio dangos nepatikrinau, važiavau lėčiau, deja, tačiau netrukus paaiškėjo, kad to neužteko. Privažiavus vieną nedidelį kelio linkį, dėl slidžios kelio dangos automobilis tapo nevaldomas, pradėjo suktis, nuvažiavo nuo kelio ir ties grioviu vertėsi. Apsivertėme pilnai, o nuo antro vertimosi apsaugojo medžiai, kurie ir sustabdė automobilį. Kitu atveju jis būtų įvirtęs į tvenkinį“, – lemtingą naktį prisiminė Eglė.

Foto: DELFI / Erika Venckutė

Mergina džiaugėsi, kad tada atsipirko palyginus menkais sužalojimais, tačiau galvos skausmai dar iki dabar vis primena apie nelaimę.

„Tuo metu kai automobilis virto, nesupratau kas įvyko, nes trumpam buvo dingusi sąmonė. Kai atsipeikėjau, galvojau kad nuslydau nuo kelio, tačiau tik išlipusi iš automobilio ir pamačiusi, kaip jis visas sumaitotas, supratau, kas įvyko iš tikrųjų“, – išgyvenimais dalinosi mergina.

Ji pasakojo, kad net ir praėjus keliems metams po avarijos, savisaugos jausmas neapleidžia iki šiol. Mergina aiškino, kad tik po įvykio suprato, jog niekada negalima galvoti, kad nieko nenutiks, nes nelaimė gali laukti netgi nedideliame kelio vingyje.

„Dabar aš suprantu kokie dar baisesni avarijos padariniai galėjo būti, todėl po avarijos dar labiau vertinu gyvenimą ir nesigėdiju imtis saugos priemonių, nebijau paprašyti kitų, kad važiuotų lėčiau, kai jaučiuosi nesaugi, nes posakis, kad atsarga gėdos nedaro, visiškai pasiteisina. Saugaus eismo geriau mokytis iš svetimų klaidų, o ne iš savų, nes padariniai gali būti itin skaudūs“, – pabrėžė Eglė.

Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.