Padaugėja eismo dalyvių

Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys teigė, kad atšilus orams atsipalaiduoti jokiu būdu negalima, mat būtent pavasarį į gatves išrieda ne tik tie vairuotojai, kurie žiemą automobilį laikė garaže, bet ir motociklininkai, dviratininkai bei paspirtukininkai. Išaugus skirtingų eismo dalyvių grupių skaičiui, neišvengiamai įvyksta ir eismo įvykiai, kuriuos, kaip pastebi pareigūnas, dažniausiai lemia nepamatuotas keliaujančiųjų skubėjimas.

„Pavasarį intensyvėja eismas, atsiranda daugiau skirtingų transporto priemonių, o dėl to keičiasi ir eismo sąlygos. Ne visuomet paspirtukininkai ar dviratininkai saugiai dalyvauja eisme, tačiau kartais jų nepastebi ir vairuotojai, o dėl to įvyksta eismo įvykiai“, – sakė V. Grašys.

Didesnis leistinas greitis

Pareigūnas atkreipė dėmesį, kad pavasarį, balandžio mėnesį, pagal numatytas Kelių eismo taisykles (KET), atitinkamuose keliuose keičiasi ir maksimalūs leistini važiavimo greičiai, o dėl to neretas vairuotojas mėgstantis greitį leidžia sau važiuoti netgi dar greičiau. Tai atsispindi ir užfiksuotuose KET pažeidimuose.

„Sausio mėnesį vien tik mobiliais greičio matuokliais buvo užfiksuoti 6 tūkst. pažeidėjų, vasarį tokių pažeidėjų buvo apie 10 tūkst., kovo mėnesį 25 tūkst., o balandžiui dar nė nepasibaigus jau užfiksuota apie 31 tūkst. greičio viršijimo atvejų“, – aiškino V. Grašys pridurdamas, kad būtent tai parodo, jog greičio viršijimas šalyje yra viena esminių problemų.

Sunkus eismo įvykis Vilniaus Vakariniame aplinkkelyje
Foto: DELFI skaitytojas

Greitis – pagrindinė lietuvių problema

Saugau eismo ekspertai taip pat atkreipia dėmesį, kad būtent greitis tampa pagrindine priežastimi, kodėl eismo įvykiuose nukenčia ar žūva žmonės. Dėl tos pačios priežasties – nepasirinkto saugaus greičio – įvyksta ir susidūrimai. Draudikai akcentuoja, kad bene 90 proc. eismo įvykių fiksuojama tada, kai susiduria automobiliai.

Susidūrimai įvyksta ir tuomet, kai skubėdami bei viršydami greitį vairuotojai nepastebi kita eismo juosta judančių transporto priemonių. Dažnas vairuotojas lenkdamas kitus automobilius taip pat nevengia viršyti greičio, manevrą pradeda neįsitikinęs, kad tai saugu, o dėl to įvykių suvestinėse padidėja ne tik susidūrimų, bet ir nuvažiavimo nuo kelio atvejų skaičiai.

Nors šiuo metu įvestas karantinas, ir automobilių srautai yra mažesni, ekspertai pastebi, kad dėl to situacija keliuose drastiškai negerėja. Ištuštėję keliai greičio mėgėjams tapo it lenktynių trasomis, kur dėl nesuvaldytų transporto priemonių buvo apgadintas valstybės ir kitų žmonių turtas bei sukeltas pavojus pėstiesiems ir kitiems eismo dalyviams.

Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Išsiblaškymas ir neatidumas

V. Grašys aiškino, kad neatidumas ir išsiblaškymas prie vairo taip pat yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl eisme nukenčia žmonės. Dėl vairuotojų neapdairumo neretai įvyksta eismo įvykiai, kuriuose sužalojami ar žūva motociklininkai. Pareigūnas teigė, kad 2019-aisiais buvo užfiksuotas 261 įvykis, kada nukentėjo motociklų vairuotojai, o 18 šių eismo dalyvių žuvo.

„Žinoma, nėra vienos priežasties, kodėl įvyksta eismo įvykiai, tačiau greitis, neatidumas ir atsipalaidavimas dalyvaujant eisme turi labai didelę įtaką. 75 proc. įvykių įvyksta būtent dėl eismo dalyvių neatidumo ir panašių klaidų“, – sakė Kelių policijos viršininkas.

Pareigūnas pabrėžė, kad universali priežastis, kodėl įvyksta nelaimės – negebėjimas įvertinti nuolat besikeičiančių eismo sąlygų, dėl ko vairuotojai būna neatidūs atlikdami manevrus, nesilaiko saugaus atstumo nuo priekyje esančių transporto priemonių, nepaiso lenkimo ir manevravimo taisyklių bei kitaip sukelia pavojų sau ir aplinkiniams.

Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.