Artėjant balandžio 6-ąjai, kai Lietuvoje minima Saugaus eismo diena, verta įsidėmėti 10 patarimų eismo dalyviams, kuriuos parengė Pasaulio sveikatos organizacija.
1. Nesėskite prie vairo apsvaigę
Tai, kad vairavimas ir alkoholis yra nesuderinamos veiklos, kartoja visi saugaus eismo žinovai ir vairavimo profesionalai. Nevairuoti net ir po nedidelio kiekio svaigaus gėrimo rekomenduojama net tada, kai alkoholio kiekis kraujyje neviršys leistinos normos – 0,4 promilės.
Tokia griežta nuomonė apie vairavimą išgėrus susiklosčiusi dėl to, kad mokslininkų įrodyta, jog net menkiausias alkoholio kiekis turi įtakos vairuotojo elgesiui: reakcija sulėtėja, jis labiau atsipalaiduoja, lengviau išsiblaško. Be to, prireikia daugiau laiko norint priimti tinkamą sprendimą ir sureaguoti į situaciją kelyje, o vairuojant tamsoje ir prasilenkus su kitu automobiliu lėčiau prie aplinkos prisitaiko akys.
Tai lemia, kad net ir lengvai apsvaigęs vairuotojas gali nesugebėti suvaldyti savo transporto priemonės. Apsvaigus draudžiama važiuoti ir dviračiu ar paspirtuku, nei eiti pėsčiomis gatve ar keliu.
2. Paisykite greičio ribojimų
Lietuvoje statistika graudinanti – du iš trijų vairuotojų viršija greitį gyvenvietėse, kas trečias – magistralėse. Toks elgesys – pavojingas ne tik aplinkiniams, bet ir sėdintiems prie vairo. Pirmiausia dėl to, kad dėl per didelio greičio vairuotojas nebegali įvertinti aplinkos.Važiuojant greitai, siaurėja vairuotojo apžvalgos kampas. Kitaip tariant, ten, kur leistinas greitis 70 km/val., važiuojant 100 km/val., vairuotojas matys tik tai, kas vyksta priešais jį, ir niekaip nespės pastebėti iš šono atbėgančio laukinio gyvūno.
Pavojingas gali būti ir sąlyginai nedidelis greitis. Tyrimais įrodyta, kad pėsčiojo ar dviratininko stiprių sužalojimų tikimybė išauga automobiliui važiuojant 40 km/val., o tragiškos baigties rizika atsiranda jau nuo 60 km/val. Kitaip tariant, kiekvieną kartą ten, kur leistinas 50 km/val. greitis, spausdamas akceleratorių vairuotojas rizikuoja nužudyti į gatvę išėjusį pėsčiąjį ar išvažiavusį dviratininką.
Galiausiai verta žinoti, kad kuo didesnis greitis, tuo ilgesnis stabdymo kelias. Tai ypač svarbu prisiminti ten, kur daug pėsčiųjų perėjų, gyvenamosiose zonose, gyvenvietėse, mat tokiose vietose net ir trys metrai – būtent tokio pločio yra pėsčiųjų perėja – gali turėti kritinę reikšmę.
3. Draudžiama naudotis telefonais kelyje
Išmanieji telefonai, tapę priklausomybe, kelia didelę grėsmę tada, kai jais naudotis ima eismo dalyviai. Vairuotojai, sumanę panaršyti internete ar atrašyti žinutes atradę „laisvą akimirką“, kol dega raudonas šviesoforo signalas, ilgainiui pradeda naudotis telefonu ir važiuodami, ne tik stovėdami. Tačiau tyrimai rodo, kad telefoną rankoje laikantys žmonės yra dukart lėtesni nei vairuojantys be jo. Kelyje tai reiškia nepastebėtą kitą eismo dalyvį, posūkį, kelio ženklą ir pan.
Telefonus į šalį padėti turi ir pėstieji, turintys kirsti važiuojamąją kelio dalį. Ir ne tik telefonus: prieš kertant kelią patariama trumpam nutraukti pokalbius telefonu, nerašyti žinučių, nesiklausyti muzikos – visą dėmesį sutelkti į tai, kas vyksta kelyje ir aplink, ir į gatvę žengti tik tada, kai tą padaryti saugu.
4. Laikykitės saugaus atstumo
Saugus atstumas užtikrina, kad kilus netikėtai situacijai vairuotojas turi laiko ir vietos išvengti avarijos. Jei sudėtinga plika akimi įvertinti, kas yra saugus atstumas, verta žinoti, kad reikėtų spidometre matomą greitį dalyti per pusę ir paversti jį metrais: važiuojate 50 km/val., reiškia, saugus atstumas lygus 25 metrams, važiuojate 90 km/val. – saugus atstumas bus lygus 45 metrams.
Saugaus atstumo privaloma laikytis ne tik kalbant apie transporto priemones priekyje, bet ir apie kitus eismo dalyvius, esančius iš šono. Pavyzdžiui, jei automobilis važiuoja didesniu nei 50 km/val. greičiu, lenkdami dviratininkus turite palikti 1,5 metro atstumą iki jų, kad žmogus nebūtų nublokštas sukelto vėjo srauto.
5. Segėkite saugos diržus
Lietuvoje Kelių eismo taisyklės (KET) nurodo, kad segėti saugos diržus yra privaloma, tačiau tai, kad vis dar tenka išrašinėti baudas už šios taisyklės nepaisymą, stebina ir policininkus, ir saugaus eismo žinovus.
Saugos diržai užtikrina, kad eismo įvykio metu žmonės bus apsaugoti, nesusižalos automobilio salone, neiškris per transporto priemonės langus. Prisisegti privalo ir sėdintys ant galinės sėdynės: eismo įvykio metu jie ne tik nebus sužaloti ir kinetinės jėgos nublokšti iš savo vietos, tačiau ir nesužalos tų, kurie sėdi priekyje.
Be to, svarbu prisiminti, kad tinkamai prisegti automobilyje turi būti vaikai. Vežant mažesnius vaikus privaloma naudoti vaikiškas kėdutes – tol, kol vaiko ūgis nesiekia 135 cm, ji būtina. Užsegtas saugos diržas turi eiti per keleivio petį ir juosmenį, o prisegus juo žemesnį nei 135 cm vaiką, saugos diržas eins per vaiko kaklą. Eismo įvykio atveju tai gali reikšti tragiškas pasekmes.
6. Pasirūpinkite savo transporto priemonės būkle
Nesvarbu, ar vairuojamas elektrinis paspirtukas, ar dviratis, ar automobilis, transporto priemonė privalo būti techniškai tvarkinga. Pavyzdžiui, el. paspirtukai ir dviračiai turi turėti priekyje šviečiantį baltą, gale raudoną žibintus, veikiančius stabdžius, garso signalą. Dviratis ant stipinų dar turi turėti oranžinius atšvaitus.
Automobilis turi turėti galiojančią techninę apžiūrą, kuri suponuoja, jog transporto priemonė yra tvarkinga. Bet svarbu ne tik tai: prieš ruošdamiesi į kelionę vairuotojai turėtų pasitikrinti, ar turi vaistinėlę, avarinio sustojimo ženklą, gesintuvą, atsarginį ratą bei įrankius jam atsukti ir prisukti.
Svarbu ir tinkamai veikiantys ir sureguliuoti žibintai, gerai langą valantys valytuvai, taip pat prieš išvažiuojant į kelią patartina pasirūpinti sklidina langų skysčio talpa – ypač tuo atveju, jei oras prastas ir eismo sąlygos sudėtingos.
7. Planuokite kelionę
Jeigu rengiatės važiuoti didesnį atstumą, kelionę susiplanuokite. Peržvelkite maršrutą, kuriuo teks važiuoti, įsitikinkite, kokie keliai laukia, kokios eismo sąlygos juose. Taip pat pasitikrinkite, ar kelyje nėra kelio remonto, galbūt dėl jo dalis planuojamo maršruto neįmanoma, mat kelias yra uždarytas. Pasitikrinti, kas laukia kelyje, remontuojamus ruožus, kelio būklę, eismo sąlygas galite portale Eismoinfo.lt.
Taip pat, jei kelias ilgas, pasitikrinkite, kas laukia pakeliui – kur yra aikštelės sustojimams. Pasitikrinkite, kiek degalų bake, tinkamai pripūskite automobilio padangas.
8. Perspėkite kitus apie nelaimę ar gedimą
Jei nepasisekė ir automobilis sugedo, patekote į avariją, pasistenkite apie tai, kas nutiko, įspėti kitus eismo dalyvius. Įjunkite avarinio sustojimo žibintus, o išlipkite iš automobilio vilkėdamas šviesą atspindinčią saugos liemenę. Prieš automobilį pastatykite avarinio sustojimo ženklą. Gyvenvietėje jį reikėtų statyti 25 metrų atstumu, ne gyvenvietėje – 50 metrų atstumu.
9. Dairykitės aplink
Ganėtinai dažnai eismo įvykiai kyla dėl to, kad eismo dalyviai nepastebi kelio ženklų. Todėl vairuotojams pirmiausia patariama nevažiuoti iš atminties, visiškai nesvarbu, jog kažkuriuo keliu tenka važiuoti kasdien: ženklai gali pasikeisti per vieną vakarą.
Be to, vairuotojai neretai nepastebi ir aplink esančių kitų eismo dalyvių. Todėl ypač dažnai privaloma dairytis į automobilio šoninius ir galinio vaizdo veidrodėlius. Tik taip įmanoma užtikrinti, kad bus pastebėti gatvėje esantys motociklininkai, dviratininkai, taip pat – kiti vairuotojai, važiuojantys gretimose juostose.
10. Gerbkite kitus eismo dalyvius
KET nurodo, kad eismo dalyviai privalo elgtis vadovaudamiesi esmine taisykle – tarpusavio pagarba ir atsargumu. Saugaus eismo žinovai sako, kad būtent ši taisyklė apibrėžia tai, kaip turėtų vykti eismas: kelyje reikėtų elgtis taip, kad būtų užtikrintas visų saugumas ir visų teisės.
Žinovai pataria važiuojant elgtis atidžiai ir stebėti, ką daro aplink esantys eismo dalyviai. Jei šie suklysta, ir, pavyzdžiui, iš šalutinio kelio į pagrindinį išvažiuoja neapsidairę, neverta skubėti parodyti jiems klaidų ar elgtis principingai: geriau atleisti akceleratorių ir nekelti pavojaus eismo saugumui.
Tarpusavio pagarba vadovautis reikėtų ir važiuojant spūstyse, kur susilieja keli skirtingi eismo srautai – neverta kovoti dėl kiekvieno centimetro gatvėje ir taip kelti pavojų sau ir kitiems: geriau leisti eismo dalyviams persirikiuoti, palikti saugius tarpus tarp transporto priemonių ir užsitikrinti saugią kelionę.
Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.
