Svarbiausia – saugumas

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Kelių policijos valdybos viršininkas Dainius Šalomskas teigė, kad tiek per daug skubantys, tiek dėl smalsumo pernelyg sulėtėjantys vairuotojai trikdo eismą ir kelia pavojų.

„Jei pravažiuoti įmanoma, tai reikėtų padaryti kaip įmanoma atsargiau, sutelkiant visą dėmesį į eismą. Jei pravažiuoti sunku, arba žmogus baiminasi, kad gali „netilpti“, vairuotojas turėtų pasitikėti pareigūnu ir vadovautis jo nurodymais. Tada, kai aplenkti eismo įvykio neįmanoma, vairuotojai turėtų palaukti, kol kelias bus atlaisvintas“, – sakė D. Šalomskas.

Kaip reikėtų elgtis

D. Šalomskas akcentavo, kad aplenkiant eismo įvykio vietą reikėtų neskubėti, tačiau ir netrikdyti eismo dairantis. Pernelyg didelis susidomėjimas aplinka ar užsiėmimas pašaline veikla gali tapti dar vieno eismo įvykio priežastimi.

Avarija, eismo įvykis
Foto: Shutterstock

„Reikėtų stengtis pirmiausia pasirūpinti savo saugumu, o kartu nesukelti pavojaus ir kitiems eismo dalyviams. Naudojimasis telefonu blaško vairuotojus, todėl jei išties norisi užfiksuoti vieną ar kitą įvykį, reikėtų naudotis vaizdo registratoriais arba paprašyti tai padaryti šalia sėdinčio keleivio“, – aiškino pareigūnas.

Jis pabrėžė ir tai, kad eismo dalyviai turėtų vadovautis tuo, ką rodo policijos pareigūnai. Jeigu eismo įvykis nedidelis, jie paprašys luktelėti arba atlaisvins kažkurią gatvės dalį, kad vairuotojai galėtų pravažiuoti. Jeigu eismo įvykis sudėtingas ir greitai praleisti eismo nepavyks, pareigūnai nurodys, kaip įmanoma apvažiuoti avarijos vietą.

Pernelyg skubantiems – atsakomybė

Yra užfiksuotų atvejų, kai greičiau pravažiuoti norintys vairuotojai nusprendžia kliūtį apvažiuoti priešingų judėjimo krypčių eismo juostas skiriančia veja arba šaligatviu.

D. Šalomskas teigė, kad tokie vairuotojų veiksmai būtų pateisinami, jei eismo įvykis būtų labai rimtas ir važiuojamosios kelio dalies atlaisvinimas užtruktų labai ilgai. Tačiau jei eismo įvykis būtų smulkus, o eismo judėjimo sutrukdymas netruktų ilgai, tokie vairuotojų veiksmai jiems užtrauktų administracinę atsakomybę.

Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Nusižengia patys filmuojantys

D. Šalomskas atkreipė dėmesį, kad neretai sėdintys prie vairo nori įamžinti eismo įvykį bei juo pasidalinti socialiniuose tinkluose, ir taip apie nelaimę ar spūstį pranešti kitiems eismo dalyviams. Be to, sakė pareigūnas, kad kai kuriais atvejais vairuotojai mobiliuosius išsitraukia ir norėdami užfiksuoti pažeidėjus. Tačiau tokia praktika kai kuriais atvejais baigiasi kiek kitaip nei vairuotojai tikisi.

„Tiek eismo įvykių metu, tiek tiesiog dalyvaudami eisme vairuotojai griebia išmaniuosius, įrašo vaizdo įrašą ir atsiunčia jį policijai. Tačiau yra ne vienas atvejis, kai pranešdami apie, jų manymu, įvykdytą Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimą, asmenys būna patys nubaudžiami, nes akivaizdžiai matosi, kad važiuodamas filmavo pats vairuotojas“, – sakė D. Šalomskas.

Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.