Važiuodami plačiu asfaltuotu keliu, kai kurie vairuotojai nesibaimina, kad dėl rūko sunku įžiūrėti priekyje važiuojančias ar priešpriešine eismo juosta atvažiuojančias transporto priemones. Vis tik tokiomis sąlygomis vairuotojai turėtų prisiminti, kad kito automobilio žibintai nėra vienintelis elementas, kurį reikia pastebėti kelyje.
Kelyje – ne tik vairuotojai
Saugaus eismo ekspertai akcentuoja, kad tvyrant tirštam rūkui didžiausias pavojus kyla keliaujantiems pėsčiomis. Neretai dalis pėsčiųjų nepasirūpina savo matomumu, nedėvi atšvaitų, ryškiaspalvių liemenių su šviesą atspindinčiomis juostomis, nesineša žibintuvėlių, o tokiomis sąlygomis vairuotojui pastebėti kelkraščiu žygiuojantį pėsčiąjį tampa kone neįmanoma.
Dėl šios priežasties pėstiesiems patariama tvyrant rūkui apskritai niekur nekeliauti, palaukti, kol oro sąlygos pasikeis arba kelionę tiesiog atidėti. Jeigu tai nėra įmanoma, reikėtų apsiginkluoti visomis įmanomomis šviesą atspindinčiamos priemonėmis, įsijungti žibintuvėlį. Itin svarbu ir tai, kad einama būtų prieš transporto priemonių važiavimo kryptį.
Sėdintys prie vairo turėtų prisiminti ir tai, kad bet kuriuo metu į kelią gali išbėgti laukiniai žvėrys. Tvyrant rūkui vairuotojas gali nepastebėti ant kelio stovinčio briedžio, stirnų, ar kitų gyvūnų, todėl vienintelis būdas, kaip galima išvengti nelaimės – pasirinkti saugų greitį.
Tik saugus greitis
Vairavimo instruktoriai pabrėžia, kad visais atvejais, kai eismo ir oro sąlygos suprastėja, vairuotojai turėtų pasirinkti saugų, už leistiną mažesnį, važiavimo greitį. Tik judėdami lėčiau, vairuotojai turi daugiau laiko, per kurį gali sureaguoti į staiga iš rūko išnirusią kliūtį, laukinį žvėrį ar einantį žmogų.
Saugų greitį reikėtų pasirinkti ir dėl to, kad susidarius rūkui kelias tampa slidesnis. Dėl drėgnos kelio dangos, automobilio padangos su keliu sukimba prasčiau, todėl prireikus staigiai stabdyti, laikas, per kurį automobilis sustos, bus ilgesnis.
Klausiantiems, koks greitis važiuojant rūke yra saugus, ekspertai vieno atsakymo neturi. Visgi rodiklis ganėtinai paprastas – greitis turi būti toks, kad netikėtai kelyje išnirus kitam eismo dalyviui, gyvūnui ar kliūčiai, vairuotojas galėtų iš karto sustabdyti automobilį.
Tuo atveju, jei tirštas rūkas tvyro intensyviame kelyje, pavyzdžiui, automagistralėje, visiškai nesvarbu, kad vairuotojas mato priešais važiuojančius automobilius. Atstumas turėtų būti didesnis ir dėl to, kad kelyje netikėtai eismo sąlygos gali pasikeisti, ir dėl to, kad kelio danga drėgna ir sustoti gali būti sunkiau nei įprastai.
Praneškite apie save
Kiekvienas vairuotojas, įvažiavęs į rūke paskendusį kelio ruožą, turėtų įjungti rūko žibintus. Šie šviesos šaltiniai priekyje labiau apšviečia kelkraščius, todėl vairuotojai gali lengviau pastebėti, kas vyksta šalia kelio. Rūko žibintai gale – signalas kitiems vairuotojams, kad priekyje automobilis. Žinovai neslepia – yra eismo įvykių, kai tvyrant rūkui skubantis vairuotojas atsitrenkė į priekyje lėčiau važiavusį automobilį.
Tiesa, nors rūko žibintai gelbėja važiuojant sudėtingomis eismo sąlygomis, tolimųjų šviesų vairuotojams jungti nepatariama. Tolimieji žibintai apšvies ore tvyrančias smulkias rūko ir drėgmės daleleles, tad užuot matęs toliau, vairuotojas prieš save matys tik baltą sieną.
Susidarius itin tirštam rūkui, saugaus eismo ekspertai pataria imtis ir papildomų saugumo priemonių – įjungti avarinę šviesos signalizaciją. Tiesa, jei nusprendėte, kad eismo sąlygos tapo per daug sudėtingos ir tęsti kelionės nebegalite, reikėtų vengti sustoti kelkraštyje. Patariama, kad tokiomis sąlygomis vairuotojai turėtų sustoti tam skirtose poilsio aikštelėse, degalinėse arba bent jau nusukti iš pagrindinio kelio. Vis tik jei tokių sustojimo vietų arti nėra, reikėtų sustoti kuo arčiau dešiniojo kelio krašto ir įjungti avarinę šviesos signalizaciją.
Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.
