Didelis dėmesys – sunkiasvoriams automobiliams

Tarp EP rezoliucijoje, už kurią balsavo 593 EP nariai, 39 – prieš, 53 susilaikė, siūlomų diegti saugos sistemų – greičio reguliavimo, eismo juostos laikymosi sistemos, „akląją zoną“ naikinančios priemonės. Pastarosios ypač svarbios sunkvežimių ir autobusų vairuotojams, mat jų valdomos transporto priemonės, ypač miestuose, dažnai sukelia tragiškus įvykius. Vienas tokių pavyzdžių – Lietuvą neseniai sukrėtęs įvykis Tauragėje, kai sunkvežimis mirtinai sužalojo per perėją ėjusį septynmetį.

Kaip teigiama pasiūlymo išvadose, sunkvežimiai atsakingi net už kas šeštą žuvusįjį eismo įvykiuose, tad rekomenduojama į naujas sunkiasvores mašinas montuoti ir matomumą gerinančius didesnius langus, ir privalomai naudoti priekinių, šoninių ir galinių kamerų bei jutiklių sistemas.

„Mums itin svarbi pėsčiųjų ir dviratininkų apsauga. Esame girdėję baisių istorijų, kai sunkvežimis pervažiuoja vaikus ar kliudo dviratininkus. Tad būtinas aklųjų zonų mažinimas, kai sistema praneša apie joje atsidūrusį pėsčiąjį ar dviratininką“, – pabrėžia europarlamentarė Violeta Bulc.

Tokio dėmesio šie eismo dalyviai susilaukė ne šiaip sau, mat net pusė žuvusiųjų miesto teritorijoje – būtent pėstieji ir dviratininkai.

Nori eliminuoti žmogaus klaidą

Baisiausia, anot ekspertų, kad šių žūčių negalima išvengti net ir skiriant milijardus infrastruktūrai gerinti, mat trys iš keturių avarijų įvyksta vien dėl žmogaus klaidos – pernelyg didelio greičio, dėmesio nukreipimo ar vairavimo apsvaigus nuo alkoholio.

Pastarasis atsakingas net už ketvirtadalį visų mirčių keliuose, tad siūloma įvertinti, ar nereikėtų ES mastu suderinti alkoholio kiekio kraujyje ribos, kuri pradedantiesiems ir profesionaliems vairuotojams visada būtų 0,0 promilių, kas, beje, Lietuvoje jau nėra naujiena.

Sukrėstas tokios statistikos apie žmogaus sukeliamus skaudžius eismo įvykius, EP nutarė, kad reikėtų šią klaidą eliminuoti – suteikti daugiau galių pačiam automobiliui. Tarp siūlomų inovacijų – automatinio avarinio stabdymo, padangų oro slėgio stebėjimo, eismo juostos laikymosi pagalbos technologijos, vairuotojo nuovargio ir budrumo stebėjimo sistemos.

„Tai turi būti standartinė įranga, kuri būtų įdiegta į visus automobilius“, – tvirtina V. Bulc bei pamini, kad jau kitąmet į visus automobilius bus pradėta diegti pagalbos iškvietimo sistema „eCall“.

Žada, kad automobilių kainos labai nekils

Tiesa, tokie užmojai susilaukia ir kritikų balsų. Pavyzdžiui, europarlamentarė Katerina Konečna išreiškė nuomonę, kad „vairuotojas neturėtų tapti automobilio tarnu, o turi spręsti pats“. Jos kolega Jaromiras Kohličekas mano, kad „mokymas, siekiant išvengti skaudžių įvykių, yra svarbiausias, o jo negalima pakeisti automatinėmis priemonėmis“.

Jam pritaria ir patį pasiūlymą pristatęs EP transporto ir turizmo komiteto vicepirmininkas Dieteris-Lebrechtas Kochas.
Tragiška avarija Trakų rajone: susidūrė 3 automobiliai, žuvo žmogus

„Pagalbinės sistemos neturi užgožti vairuotojų. Be to, šios sistemos nėra žaislai ir turi būti naudojamos tik būtinais atvejais“, – teigia europarlamentaras.

Tiesa, ir pačių papildomų sistemų diegimas gali susidurti su tam tikromis kliūtimis, pavyzdžiui, kaina. Tačiau ekspertai atkerta, kad būtent jau esamų technologijų (pvz., automobiliuose esančių kamerų) panaudojimas kitoms saugumo priemonėms diegti naujų automobilių kainų itin nedidins. Be to, manoma, kad, pradėjus masiškai įrenginėti papildomas saugumo priemones automobiliuose, šios tiesiog atpigs.

Sprendimų, kaip padidinti eismo saugumą, toliau ieškos Europos Komisija. Tačiau, kaip pabrėžia D.-L. Kochas, kova už saugesnį eismą yra tik prasidėjusi: „Kiekvienąkart yra viena prarasta gyvybe per daug.“