Šią tendenciją atspindi statistika – 2016 m. didžiausias keliuose žuvusių visų eismo dalyvių kiekis (26) užregistruotas būtent spalio mėnesį. Negana to, pėstieji yra patys pažeidžiamiausi eismo dalyviai – 2016 m. jie sudarė net 36,7 proc. Lietuvos keliuose ir gatvėse žuvusių eismo dalyvių.
Vos prieš keletą dienų, spalio 18 d., 7.50 val. Vilniuje esančioje Žalgirio gatvėje buvo mirtinai sužalotas 60-ies metų vyras. Per raudoną šviesoforo signalą ėjusį vyrą parbloškė ir mirtinai sužalojo „Alfa Romeo“ automobilis, kurį vairavo blaivus 27 metų vyras.
Raudonas šviesoforo signalas skubančių nesustabdo
Vairavimo mokyklos „Autoeksternas“ vairavimo instruktoriaus Tado Liachovičiaus teigimu, esminė klaida, kodėl įvyko skaudi avarija – pėsčiasis ėjo per kelią degant raudonam šviesoforo signalui. Instruktorius susirūpinęs, kad taip dažnai elgiasi skubantys, savo saugumu nesirūpinantys žmonės.
„Visa atsakomybė už tokį elgesį tenka pėstiesiems. Automobilio vairuotojas vadovaujasi eismo taisyklėmis ir žino, kad degant žaliam šviesoforo signalui gali drąsiai važiuoti. Jei jis važiuos pernelyg atsargiai, bandys stabdyti – yra tikimybė, kad kiti eismo dalyviai atsitrenks į jo automobilio galą. Be abejo, vairuotojas turi numatyti ir tai, kad kas nors gali netikėtai išbėgti į kelią“, – teigia jis.
Liudininkai įvykio vietoje teigė, kad pėsčiąjį matydavo dažnai einant į netoli avarijos vietos esančią metalo supirktuvę. Anot jų, vyras ir anksčiau per kelią eidavo neatsargiai, galimai buvo asocialus.
„Tokie žmonės dažniausiai nesirūpina savo saugumu ir yra nenuspėjami. Galbūt tai nuskambės žiauriai, bet kai kurie kaip tik siekia susižeisti ir šaltesnius orus praleisti ligoninėje. Manau, niekam ne paslaptis, kad kartais tokiais dalykais yra naudojamasi“, – svarsto T. Liachovičius.
Vairavimo instruktorius įsitikinęs, kad šioje situacijoje „Alfa Romeo“ vairuotojas nieko negalėjo pakeisti, tačiau ateityje jam pataria per pėsčiųjų sankryžas važiuoti šiek tiek mažesniu greičiu. „Jei jis važiavo maksimaliu leistinu greičiu per žalią šviesoforo signalą, nelabai jam paprieštarausi. Vienareikšmiškai tai nebuvo jo kaltė“, – teigia vairavimo instruktorius.
Sankryžose vairuotojai turėtų sumažinti greitį
VĮ „Regitra“ atstovė Ingrida Kuorytė pabrėžia, kad pėstieji yra ypač pažeidžiami eismo dalyviai, todėl kelyje dėl jų saugumo būtina imtis visų įmanomų apsaugos priemonių. Anot jos, itin svarbus vairuotojų elgesys artėjant prie pėsčiųjų perėjų ir sankryžų. Jose vairuotojams būtina būti ypač dėmesingiems ir pasirinkti saugų greitį, nes tik taip bus galima įvertinti, kam sankryžoje suteikiama pirmumo teisė bei kaip reaguoti į iškilusias netikėtas eismo situacijas.
„Būtina įdėmiai dairytis ir neskubėti. Įvertinkite, ar tai lygiareikšmių, ar nelygiareikšmių kelių sankryža, kokia situacija pačioje sankryžoje ir aplink ją – kokia kelio dangos rūšis ir būklė, ypatingos aplinkybės, ar geras matomumas. Taip pat nepamirškite pasižiūrėti į priekį, į kairę, į dešinę. Tik gerai įsitikinę, kad nekliudote kitiems eismo dalyviams, kirskite sankryžą“, – įspėja I. Kuorytė.
„Regitros“ atstovės teigimu, tam, kad transporto srautas judėtų sklandžiai ir eismo situacija būtų kiek galima saugesnė, prireikus būtinai praleiskite pirmumo teisės neturinčius eismo dalyvius – laiku sumažinkite greitį ir, jei reikia, sustokite. Pavyzdžiui, pagal teisės aktus sankryžose pėstieji ne visada turi pirmumo teisę, tačiau tam tikromis aplinkybėmis reikėtų paisyti pėsčiųjų interesų ir juos praleisti.
„Dar viena situacija – jūsų nepraleidžia kitas vairuotojas. Tokiu atveju nevažiuokite, nors ir turite pirmumo teisę, stenkitės išvengti susidūrimo ir priimti tokioje situacijoje saugiausią sprendimą. Jeigu kitas eismo dalyvis nepraleidžia jūsų, nors ir turite pirmumo teisę, geriau pristabdykite arba sustokite. Nesielkite piktai, nedemonstruokite agresijos. Geras vairuotojas yra pakantus kitų eismo dalyvių atžvilgiu ir taip elgdamasis didina saugumą kelyje“, – aiškina I. Kuorytė.
Pašnekovė pabrėžia, kad artėjant prie sankryžų vairuotojams labai svarbu neskubėti ir neviršyti leistino greičio. Jis turi būti toks, kad bet kokiomis aplinkybėmis vairuotojas laiku galėtų praleisti pirmumo teisę turinčius eismo dalyvius ar prireikus sustoti, paisyti šviesoforo signalų, kelio ženklų ar eismo reguliuotojo nurodymų.
Negalima tikėtis, kad visi eismo dalyviai elgsis teisingai
I. Kuorytės teigimu, vairuotojo elgesys bus tinkamas, jei:
- turės laiko priderinti savo elgesį prie eismo situacijos;
- nesitikės, kad kiti eismo dalyviai visada elgsis teisingai;
- visada savęs paklaus: ar kiti eismo dalyviai mane mato? Ar mane pamatė? Jeigu manęs nepamatė, koks atsarginis variantas?
Kelių eismo taisyklių (KET) 73 str. pabrėžiama, kad žalias skritulio formos signalas leidžia eismą, o žalias mirksintis signalas leidžia eismą ir įspėja, kad jo laikas baigiasi ir netrukus bus įjungtas draudžiamasis signalas. Geltonas signalas draudžia eismą ir įspėja, kad šviesoforo signalai pasikeis.
Kartu įjungti geltonas ir raudonas signalai draudžia eismą ir įspėja, kad bus įjungtas žalias signalas, o geltonas mirksintis signalas leidžia eismą ir įspėja, kad pėsčiųjų perėja nereguliuojama.
KET rekomenduojama, kad tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, pėstieji, eidami į kitą važiuojamosios dalies pusę, neštųsi šviečiantį žibintą, vilkėtų ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba būtų prie drabužių prisisegę kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaitą.
Įžengti į važiuojamąją dalį pėstiesiems leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį ir įsitikina, kad tai saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms.
