Rugsėjo 6-osios naktį, kelyje Vilnius-Kaunas, prie pat Elektrėnų, automobilis „Opel“ susidūrė su briedžiu. Gyvūnas žuvo, žmonės sužaloti. 28 metų vairuotojas skundėsi galvos skausmais, o keleivė – 24 metų mergina – sužalota labai sunkiai ir be sąmonės išvežta į ligoninę. Greitosios pagalbos medikai konstatavo komą.
Lietuvos kelių policijos tarnyba (LKPT) pranešė, kad savaitę ligoninės reanimacijos skyriuje gydyta mergina, kuri buvo sunkiai sužalota per susidūrimą su briedžiu, mirė.
Į kelią iššokę gyvūnai per metus sukelia dešimtis panašių eismo įvykių. Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) duomenimis, vien 2016 m. valstybinės reikšmės keliuose įvyko 30 įskaitinių užvažiavimų ant gyvūnų, kurių metu žuvo 1 žmogus, o 36 buvo sužeisti. Daugiausiai eismo įvykių su gyvūnais užregistruota magistraliniuose keliuose – 17 eismo įvykių, kuriuos lėmė kelyje netikėtai pasirodę gyvūnai. 66 proc. įvykių su laukiniais gyvūnais sukėlė į kelią išbėgę briedžiai.
Nemalonios patirtys kelyje patvirtino, jog keliuose nesaugu
Vairuotojas Deivydas Kničiūnas įsitikinęs, jog šie atvejai verčia susimąstyti apie magistralių aptvėrimo poreikį. Apie tai jis pradėjo galvoti po nemalonios patirties kelyje, kuomet po jo automobilio ratais pateko kiškis.
„Buvo vėlyvas ruduo ir važiavom su draugais į gimtadienį keliu, einančiu pro mišką. Mano greitis buvo iki 100 km/ val., kuomet staiga į kelią išbėgo kiškis. Pradėjau stabdyti, bet jis apsisuko ir parbėgo tiesiai į mano mašiną. Dar bandžiau prasukti pro šoną, bet jaučiau, kaip kiškis palindo po vienu ratu. Nepasisekė jam tą kartą labai“, – prisimena pašnekovas.
D. Kničiūno manymu, būtų protinga aptverti magistrales, nes jose važiuojama tokiu greičiu, jog iššokus gyvūnui praktiškai neįmanoma, kad susidūrimo metu niekas nenukentės.
Tuo metu vairuotojas Laurynas Bunka pasidalino nemažai streso sukėlusia patirtimi, kuomet važiuodamas už Kauno, maždaug 10 kilometrų už IX forto, susidūrė su stirninu. Nors tąkart niekas nenukentėjo, iki nelaimės trūko visai nedaug.
Vis dėlto, L. Bunka nespėjo net atidaryti bagažinės ir gyvūnas išsilaisvino pats. „Stirninas dar pamuistė galvą, išsivadavo, pašoko ant kojų, apsidairė paklaikusiu žvilgsniu ir tepė slides į mišką. Džiaugiausi, kad mano galinių ratų kartu su savimi nenusinešė“, – sako pašnekovas.
Anot jo, su stirnomis ir stambesniais gyvūnais dar įmanoma saugiai prasilenkti, tačiau L. Bunkai labiausiai neramu dėl visų smulkiųjų gyvūnų – ežių, vėžlių, usūrinių šunų, kuriuos yra sunkiau pastebėti ir aplenkti. „Aš tikrai būčiau už, kad jiems būtų iškasami drenažiniai vamzdžiai praėjimui per kelią po žeme. To tai tikrai reiktų labiausiai“, – aiškina jis.
Magistralių aptvėrimo nepakanka – svarbus žmonių sąmoningumas
Kelio ruože, kuriame rugsėjo 6-ąją įvyko skaudus eismo įvykis, jau rūpinamasi saugumo užtikrinimu – rengiamas techninis projektas, kuriame numatomas kelio E85 (Vilnius – Kaunas – Klaipėda) rekonstravimas. Šiame projekte, be kitų saugumo priemonių, turi būti suprojektuotos ir priemonės, ribojančios laukinių gyvūnų patekimą į kelio ruožą Vilnius – Kaunas nuo 10 iki 94 km. Tam bus statomos tinklo tvoros, horizontalūs barjerai, diegiamos kitos priemonės.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) Saugaus eismo ir aplinkos apsaugos skyriaus vedėjas Nemunas Abukauskas teigia, jog dėl didelio transporto srauto yra didesnė tikimybė susidurti su staiga į kelią išbėgusiu laukiniu gyvūnu, todėl pirmiausiai tinklo tvoros nuo laukinių gyvūnų planuojamos ir įrengiamos prie intensyviausių kelių.
N. Abukausko teigimu, didelė problema – vandalizmo atvejai. Žmonės dažnai patys praardo įrengtas tvoras, o kartais tinklo tvoros tiesiog pavagiamos.
„Būna atvejų, kai tinklo tvorų nuo gyvūnų statyti negalime: derinant tam tikrose vietovėse esančio kelio rekonstrukcijos projektą su atsakingomis aplinkos apsaugos struktūromis būname informuoti, kad vienoje ar kitoje vietoje yra susiformavę natūralūs laukinių žvėrių migracijos takai ir pastarųjų užtverti negalima. Tokiu atveju turime imtis tik prevencinių priemonių: pastatant įspėjamuosius ženklus, numatant greičio ribojimus, papildomai informuojant eismo dalyvius apie gresiantį pavojų“, – aiškina LAKD Saugaus eismo ir aplinkos apsaugos skyriaus vedėjas.
N. Abukauskas patvirtina, jog daugiausia su laukiniais gyvūnais susijusių eismo įvykių užfiksuota automagistralėse ir magistraliniuose keliuose – juose didžiausias eismo intensyvumas ir didžiausias leidžiamas važiavimo greitis.
„Nors šiuose keliuose daugiausia yra nuo laukinių gyvūnų aptvertų kelio ruožų, įrengtos požeminės perėjos laukiniams gyvūnams, nušokimo rampos, horizontalūs barjerai, vartai, įrengti įspėjamieji kelio ženklai „Laukiniai žvėrys“, t.y. sudarytos didelės kliūtys gyvūnui patekti ant kelio, tačiau vis tiek šiuose keliuose užregistruota daugiausia susidūrimų su gyvūnais“, – pastebi jis.
Lietuvos automobilių kelių direkcija, siekdama užtikrinti saugų eismą valstybinės reikšmės automobilių keliuose ir apsaugoti laukinius gyvūnus, įrenginėja ne tik tinklo tvoras nuo laukinių gyvūnų, bet ir požemines perėjas stambiems, smulkiems laukiniams gyvūnams ir varliagyviams.
„Tveriant tinklo tvorą nuo laukinių gyvūnų yra įrengiami vartai įvažiavimuose į mišką arba į sodybas, tačiau pastebėjome, kad piliečiai jų neuždaro, todėl pagal finansavimo galimybes vietoje vartelių įrengiami horizontalūs barjerai. Tai modifikuota kelio danga, įrengta taip, kad gyvūnas dėl fizinių ar psichologinių kliūčių negalėtų jos pereiti, tačiau tai nebūtų kliūtis žmonių ir automobilių eismui“, – sako N. Abukauskas.
