Vienas vairuotojas žuvo, kitas – sunkiai sužeistas
Rugpjūčio 17 d. ketvirtadienį 6.41 val. Trakų rajone, Paluknio seniūnijoje, važiuojant nuo Vilniaus link Paluknio ties 31 kilometru, susidūrė 3 lengvieji automobiliai. Bendrajam pagalbos centrui buvo pranešta, jog avarijoje yra nukentėjusių ir prispaustų žmonių, iš vieno automobilio rūksta dūmai.
Pirminiais duomenimis, avarija įvyko, kuomet „Toyota Yaris“ automobilis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir kaktomuša susidūrė su „VW Golf“ automobiliu. Susidūrus šiems automobiliams, jų vairuotojai buvo prispausti, o 1990 m. gimęs „Toyota Yaris“ automobilio vairuotojas žuvo vietoje.
Kitu automobiliu važiavusio 1998 m. gimusio A. T. būklė sunki. Jis skubiai išvežtas į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Diagnozavus politraumą, vyrui atlikta operacija, jis guldomas į reanimacijos skyrių.
Avarijos metu buvo kliudytas ir kitas automobilis – pravažiuojantis „Ford Galaxy“, kurio vairuotojas ir keleivis nenukentėjo.
VšĮ „KET ekspertai" direktorė ir vairuotojų mokytoja Solveiga Dambrauskaitė teigia, jog šiuo atveju labiausiai tikėtina, kad eismo įvykio priežastimi tapo neatsargus lenkimo manevras. Ji nepastebi jokių išorinių priežasčių ir dirgiklių, galėjusių turėti įtakos tragiškai avarijai.
„Matomumas šiame kelio ruože pakankamai geras, nėra kelio ženklų, draudžiančių lenkimą, meteorologinės sąlygos taip pat buvo geros. Viskas įvyko šviesiu paros metu, kai kelio danga sausa. Greičiausiai eismo įvykį lėmė vairuotojo neįvertintas atstumas iki priešprieša atvažiuojančios transporto priemonės, jos važiavimo greitis, vairuojamo automobilio pagreitėjimo galimybės“, – svarsto ji.
Kelio platinimas sumažintų panašių avarijų tikimybę
Pasirodžius pranešimui apie avariją naujienų portale, vairuotojai suskubo pareikšti, jog nelaimingu atsitikimu pažymėtame kelyje eismas būtų saugesnis, jei jame būtų įrengiami vidutinio greičio matuokliai. Vis dėlto, vairuotojų mokytoja netiki, jog tai būtų naudinga, tačiau pritaria kitam pasiūlymui – kelio platinimui, kuris padėtų išvengti panašių avarijų.
S. Dambrauskaitė atkreipia dėmesį į tai, jog šiame kelyje kasdien galima sutikti sunkvežimius ir kitas transporto priemones, kurios važiuoja 10 – 20 km/val. lėčiau nei leistinas maksimalus važiavimo greitis. Problema ta, jog dažnas vairuotojas kelyje nepasižymi kantrybe ir net jei niekur neskuba, vis tiek nori kuo greičiau apvažiuoti lėčiau judančią transporto priemonę.
„Tokioje situacijoje vidutinio greičio matuokliai neišspręs problemos, nes vis tiek bus bandoma aplenkti lėčiau važiuojančius. Vienintelė išeitis, siekiant išvengti susidūrimo su priešais atvažiuojančiu automobiliu – kelią platinti. Tačiau nemanau, ar greitu metu tai bus padaryta šiame kelyje“, – teigia pašnekovė.
Anot jos, mūsų šalyje ir taip yra daug taisyklių bei apribojimų, todėl turėtume galvoti ne kaip dar labiau visus suvaržyti, bet pradėti suprasti šių suvaržymų reikšmę. Svarbu suvokti, jog kelyje esame atsakingi ne tik už savo saugumą, bet ir už kitus.
„Sunku nereaguoti į tokius tragiškus įvykius kaip šis. Tai skaudi nelaimė, priverčianti akimirkai sustoti ir prisiminti, kad kelyje kasdien mūsų laukia įvairūs pavojai. Deja, šios pamokos aukomis tapo jauni žmonės. Iš šio nelaimingo įvykio kiti vairuotojas turėtų pasimokyti nepervertinti savo vairavimo įgūdžių ir automobilio važiavimo galimybių, neskubėti, būti kantriu ir pakančiu kitiems eismo dalyviams. To visiems ir linkiu“, – sako S. Dambrauskaitė.
Maksimalus leistinas greitis ir saugus greitis – ne tas pats
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas Paulius Radvilavičius teigia, jog sužinoti apie tragiškų pasekmių eismo įvykius, tikslinti informaciją apie nukentėjusiuosius ir jų sužalojimus pareigūnams visuomet nelengva psichologiškai. „Vis dėlto, kuo plačiau pasklidusi informacija apie eismo nelaimę ir kitus eismo dalyvius gali paveikti susimąstyti, paskatinti vairuotojų atsargumą“, – teigia jis.
Anot P. Radvilavičiaus, eismo įvykio priežastis ta, kad vienas eismo dalyvių išvažiavo į priešpriešinės krypties eismo juostą, tačiau išsamų ir galutinį atsakymą duos atliktas ikiteisminis tyrimas. Jo teigimu, neapgalvotas lenkimas kelyje – dažniausiai vairuotojo ir keleivių žūtimi pasibaigianti klaida.
„Būtina visuomet atminti, kad neatsargus lenkimo manevras yra viena dažniausių tragiškai pasibaigusių eismo įvykių priežasčių. Ne mažiau svarbu įsisąmoninti, kad maksimalus leistinas ir saugus greitis nėra tapatūs dalykai ir visuomet reikia rinktis pastarąjį. Vairuotojas turi atsižvelgti į eismo sąlygas, tinkamai įvertinti kelio būklę ir prisitaikyti prie jų“, – aiškina P. Radvilavičius.
