Kepinant karščiams vairuotojai rizikuoja savo sveikata

UAB „Saulės šeimos medicinos centras“ gydytojo asistentė Elena Petrauskienė perspėja, jog neatsargiems vairuotojams, nepasiruošiantiems važiavimui esant aukštai temperatūrai, kelionės gali turėti labai nemalonių pasekmių. Vis dėlto apsisaugoti nuo jų labai paprasta.

„Pradėdami kelionę nesėskite į įkaitusį automobilį, o pirmiausia išvėdinkite jį atidarydami dureles. Pasirūpinkite saulės akiniais, ne tik vairuotojui, bet ir kitiems keleiviams. Kelionės metu turėkite pakankamai geriamo vandens, nes karštu oru padidėja skysčių netekimas, tad ir vandens poreikis, reikalingas užtikrinant organizmo skysčių balansą, išauga“, – aiškina E. Petrauskienė.

Pašnekovė pabrėžia, jog pasirūpinti vandens atsargomis ypač svarbu keliaujant su vaikais, nes jų organizmas greičiau reaguoja į skysčių trūkumą.

„Kelionei rinkitės medvilninius, lengvus, laisvus rūbus“, – pataria ji.

E. Petrauskienė pabrėžia, kad aukšta temperatūra automobilyje turi neigiamos įtakos vairuotojo dėmesio koncentracijai, fizinei savijautai ir dėl to didina autoįvykių riziką.

„Esant karštam orui automobilio salone didėja rizika patirti šiluminį smūgį, kuris vystosi esant padidintai aplinkos temperatūrai. Dėl jos daugiau prakaituojame, o jeigu neatstatome prarastų skysčių ir mikroelementų, pasireiškia sveikatos sutrikimai. Atsiranda temperatūros pakilimas, bendras silpnumas, odos paraudimas, galvos skausmas ir svaigimas, mieguistumas, pykinimas, vėmimas, padažnėja kvėpavimas ir širdies susitraukimų dažnis“, – vardina ji.
Galvos skausmas

Maža to, sunkiais atvejais gali būti sąmonės sutrikimas. „Saulės smūgiui ypač jautrūs vaikai, dėl to jų apsaugai nuo karščio reikia skirti ypatingą dėmesį. Pajutus silpnumą ar kitus minėtus simptomus, pirmiausia reiktų užtikrinti optimalią automobilio salono temperatūrą, vartoti pakankamai skysčių. Simptomams išliekant ar blogėjant savijautai rekomenduojama sustoti pailsėti“, – teigia specialistė.

E. Petrauskienės teigimu, reikėtų vengti orą pūsti į veidą, geriau jį paskirstyti tolygiai. „Reikėtų pasirinkti vidutinį oro srovės greitį, norint išvengti peršalimo, faringito, balso stygų uždegimo. Automobilio kondicionavimo sistema taip pat gali sukelti mūsų sveikatai neigiamą poveikį. Jeigu automobilio kondicionierius nevalomas reguliariai, tai iš jo gali patekti įvairios žiedadulkės, mikroorganizmai, pelėsiai ir sukelti įvairias alergijas, rinitą, faringitą, kvėpavimo takų infekcijas, konjunktyvitą“, – aiškina pašnekovė.

Taip pat ji pabrėžia, jog daug laiko praleidžiant kondicionuojamoje aplinkoje išsausėja oda, ji praranda drėgmę. „Jeigu automobilyje neturime ar nenaudojame kondicionavimo sistemos, tai tenka orą salone vėsinti atidarytų langų pagalba. Svarbu suprasti, jog per didelis oro srautas ir vėsa gali pakenkti jūsų sveikatai. Rekomenduojama automobilio orą vėdinti atidarius galinius langus, taip pat užtikrinkite, jog nebūtų skersvėjų“, – pataria ji.

Norėdami, kad kankynė baigtųsi kuo greičiau, darome didelę klaidą

Nors visiems suprantama, jog esant karštam orui neįmanoma keliauti be vandens atsargų, tačiau tai ne vienintelis dalykas, kurį būtina žinoti apie vairavimą vasaros metu. Vairavimo mokytojas ir eismo ekspertas Artūras Pakėnas prieš leidžiantis į tokią kelionę pirmiausia pataria pasirūpinti šaltkrepšiais.

„Blogai, kai automobilyje viskas pradeda tirpti ir varvėti – ledai, kremai, sviestai, dešros. Nuo visko tik laša, atsiranda visokie nemalonūs kvapai. Tokiu atveju reikia arba turėti šaltkrepšį, arba nesivežti maisto ir geriau pagalvoti apie tai, kur būtų galima sustoti pavalgyti normaliai, o ne tvankiame automobilyje. Juk tai nekomfortiška“, – aiškina jis.
Lagaminas

Kiekviename šiuolaikiniame automobilyje veikia kondicionavimo sistema, kuri padeda neprarasti budrumo kepinant saulei. Artėjant karščiams A. Pakėnas pataria į tai atkreipti didesnį dėmesį.

„Verta suplanuoti klimato kontrolės veikimo patikrinimą ir pagalvoti, ar nereikia pasipildyti aušinimo skysčio – daugelyje prekybos centrų pastebime palapines, kuriose galima tai padaryti. Reikėtų atkreipti dėmesį, ar kondicionierius pučia per šiltą orą, ar šalčio visiškai nejusti. Tuomet jau reikėtų judėti pas meistrus ir pasitikrinti, ar kondicionierius gerai veikia“, – teigia eismo ekspertas.

Pašnekovas pastebi, jog daugybė žmonių yra linkę į kraštutinumus: kuo karštesnis oras lauke, tuo šaltesnio jiems norisi automobilyje.

„Toks temperatūrų svyravimas yra didelė klaida. Jeigu lauke yra +25C, automobilyje tokie žmonės nustatys +20oC, tačiau jei lauke kaitina +30oC, viduje jiems norisi +15oC. Daugelio gamintojų ir eksploatacininkų rekomenduojamas temperatūrų skirtumas yra 5-7oC. Tai yra, jeigu lauke yra +27oC, salone reikėtų nustatyti +20oC ir ne žemiau“, – aiškina A. Pakėnas.

Nepaisant rekomenduojamos temperatūrų skirtumo normos ne tik perkraunamas kondicionieriaus darbas, bet ir didėja rizika susirgti peršalimo ligomis. Todėl svarbu pasirūpinti, kad temperatūra lauke ir salone nesiskirtų daugiau nei 5-7oC.

Eismo eksperto teigimu, vasaros metu vyraujantys orai turi įtakos ir šiltajam sezonui būdingesnių eismo taisyklių pažeidimų dažnėjimui.
Greičio viršijimas

„Jei vairuotojui nepavyko salone nusistatyti tinkamos temperatūros ir jis važiuoja nupeipęs nuo karščio, atitinkamai jis bus praradęs dėmesingumą, budrumą ir kontrolę. Negana to, jis skuba važiuoti ir didina greitį, kad šita kankynė kuo greičiau baigtųsi. Visiems vasarą kažkodėl labai svarbu Palangoje atsirasti 10 minučių anksčiau, tarsi kitaip jų atostogos jau nebe atostogos bus, pasikeis gyvenimo prasmė ir visa kita“, – pastebi jis.

A. Pakėno teigimu, vasaros metu reikėtų kaip tik elgtis priešingai ir kelionėje ne skubėti, o atsipalaiduoti ir stabtelėti. „Vietoje lėkimo milžinišku greičiu reikėtų tiesiog pasidaryti ilgesnes pertraukas. Per jas reikėtų išlipti pasivaikščioti ir prasiblaškyti kokiame nors parkelyje ar kavinėje, pažiūrėti į gamtą, atsivėsinti, pramankštinti sąnarius ir tik tada tęsti kelionę. Vasaros metu itin svarbu numatyti tokias sustojimo vietas“, – teigia pašnekovas.

Eismo ekspertas pastebi, jog mūsų pasąmonėje visuomet vyksta lenktynės, kurios verčia žmones skubėti ir neleidžia sustoti. „Šią klaidą gerai iliustruoja vienas man girdėtas pasakojimas. Automobiliu važiuoja šeima, vaikai prašo vairuojančio tėčio sustoti, nes jie nori ledų. Tėtis sako: aš negaliu sustoti, nes mane aplenks tas, kurį aš ką tik aplenkiau. Tokia mūsų bėda – nesiliaujame lenktyniavę“, – pasakoja jis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (8)