Atpažinti pavojingą ledą nėra sudėtinga
Šiomis dienomis beveik neabejojama, kad dauguma avarijų įvyko dėl itin slidžios kelio dangos ir vairuotojų skubėjimo neįvertinant pakitusių eismo sąlygų. Teko girdėti ir apie vairuotojų skundus, kad kelininkai kai kuriuose ruožuose pasirodė tik po įvykusių avarijų.
Nors dažniausiai eismo įvykiai dėl slidaus kelio tesibaigia automobilio taisymu ir patiriamais nuostoliais, tokiose avarijose taip pat galima tikėtis ir rimtų sužeidimų. Pavyzdžiui, po vienos iš Jonavoje įvykusių avarijų dėl slidaus kelio susidūrus dviem automobiliams į gydymo įstaigas nugabenti 4 žmonės, vienam iš jų nustatyta stuburo trauma. Tuo metu avarijoje Alytuje partrenktas paauglys, kuriam lūžo blauzdikaulis. Tiesa, eismo įvykiai, kylantys dėl neatsargaus vairavimo slidžiu keliu, gali baigtis ir kur kas blogiau.
Vairavimo mokyklos ,,Amplius LT”direktorius ir saugaus eismo ekspertas Artūras Pakėnas teigia, jog važiavimui slidžiu keliu būtina tinkamai pasiruošti. Anot jo, pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į tai, ar kelias yra apsnigtas.
„Jei kelias nėra apsnigtas, galime iš ledo atspalvio suprasti, koks kelias mūsų laukia. Pavojingiausias yra juodasis ledas – tai skaidrus ledas, vadinamas juodu dėl to, nes pro jį matoma tamsi asfalto spalva. Jei ledas baltas, vis tiek vairuotojui kartais reikėtų labai lėtai važiuojant pabandyti staigiau pastabdyti ir įsitikinti, ar ši gatvė slidi, ar ne“, – aiškina saugaus eismo ekspertas.
Ne mažiau svarbu atkreipti dėmesį į oro temperatūrą. „Jeigu lauke yra apie 0 laipsnių arba minusinė temperatūra – labai didelė tikimybė, kad kelias bus slidus. Kita vertus, net jei temperatūra yra 5 laipsniai, vis dar yra tikimybė, kad ant kelio gali būti plikledis. Jeigu yra sniego košės ir pliurzos, taip pat važiuoti nepatogu“, – teigia pašnekovas.
Dėl eismo įvykių daugelis puola kaltinti kelininkus
Nors daugelis įvykus eismo įvykiui dėl slidaus kelio dažnai kaltina kelininkus, A. Pakėnas neabejoja, jog šioje situacijoje kalčiausias pats vairuotojas.
„Visų pirma, jei nemoki važiuoti tokiomis oro sąlygomis, nevažiuok. Juk jeigu nemoku valdyti lėktuvo, nelipu į piloto vietą. Paklausus, ar vien vasarą važinėjęs žmogus moka važiuoti slidžiu keliu, dažniausiai jis atsako – nežinau, nebandžiau, bet tikriausiai moku. Iš tikrųjų, jei nebandei, reiškia, kad nemoki“, – aiškina A. Pakėnas.
Tiems, kurie kaltina dėl eismo įvykių slidžiame kelyje kelininkus, A. Pakėnas siūlo įsivesti šildomą asfaltą arba kraustytis į Dubajų – turtingą valstybę, kuri turi šildomą asfaltą ir galės bet kada pabarstyti smėlio.
„Kaltinti galime tik patys save ir klimatą, kuriame gyvename. Pavyzdžiui, Anglijoje sutrinka eismas pasnigus vos centimetrui ar dviem. Matome, kad net ir pakankamai turtinga valstybė nepasiruošusi tam tikriems klimato iššūkiams. Ką nors dėl to kaltinti yra lengviausia – jei mums atrodo, kad kelininkai galėjo viską padaryti geriau, tai pasiimkim lopetą ir nusikaskim tą sniegą“, – teigia saugaus eismo ekspertas.
Siūlo pasirūpinti padangomis pagal vietovę, kurioje važiuojate
Prieš žiemą svarbu pagalvoti ne tik apie avalynės, bet ir padangų keitimą į dygliuotas, kieto mišinio arba minkšto mišinio padangas. Pasak vairavimo mokyklos „Draiveris“ vairavimo instruktoriaus Sigito Pudžemio, pagal tai, kur dažniausiai važiuojate, tinkamiausią variantą padės pasirinkti padangų pardavėjai.
Dygliuotas padangas dažniausiai renkasi važinėjantys vietose, kuriose prasčiau valomas kelias, kieto mišinio padangas – gyvenantys mieste ir važinėjantys gerai valomomis gatvėmis ir magistralėmis, o minkšto mišinio padangos – didelio greičio nemėgstančių vairuotojų pasirinkimas.
„Tačiau net ir turėdami pačias geriausias padangas, nelėtindami tempo slidžiame kelyje vis tiek rizikuojame. Tokiu metų laiku svarbu važiuoti lėčiau, nedaryti greitų veiksmų, greito stabdymo, greitų manevrų vairu. Mąstymas kelyje – svarbiausias dalykas. Dažniausiai eismo įvykiai įvyksta neįvertinus situacijos“, – teigia instruktorius.
Važiavimui slidžiais keliais padės pasiruošti treniruotės
S. Pudžemys rekomenduoja pasiruošti slidiems keliams treniruojantis autodromuose. „Vairavimui tokiomis sąlygomis būtinos treniruotės. Dažniausiai žmogus, pajutęs, jog slysta, pasimeta ir bando kuo greičiau sustabdyti automobilį, o paspaudus stabdį prasisuka ratai ir automobilis nesustoja. Daugybėje miestų yra autodromai su slidžiomis dangomis – juose galima pasiruošti tokioms situacijoms“, – aiškina pašnekovas.
Vairavimo instruktorius kelininkų darbu ne visada patenkintas ir tiki, jog iš dalies visuomet dėl eismo įvykių slidžiame kelyje bus kalti ir kelininkai. „Kasmet rudenį girdžiu, kaip jie šiemet gerai pasiruošė, bet kai pradeda snigti, nesimato nei vieno kelininko. Atrodo, kad jie snaudžia ir tik po to atsibunda. Blogiausia yra tai, jog mes jau keletą metų esame atpratę nuo tokių žiemų, kaip šiemet – visą laiką buvo vien ruduo, o kai šiemet pasnigo, visiems buvo labai keista“, – teigia jis.
S. Pudžemys sutinka, jog tik pasiruošęs vairuotojas slidžiame kelyje nepatirs stresinių situacijų ir mokės suvaldyti automobilį. Kol technika nevaldo pati savęs, turime mąstyti ir mokėti ją valdyti patys.
Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, penktadienį kritulių tikimybė nedidelė, plikledis. Dieną daug kur krituliai, daugiausia nedidelis lietus su šlapdriba. Rytą vietomis silpna lijundra, plikledis. Kai kur rūkas. Aukščiausia temperatūra 0–5 laipsniai šilumos.
Gruodžio 17 d. kai kur nedideli krituliai, rūkas, silpna lijundra. Naktį ir rytą vietomis plikledis. Temperatūra naktį nuo 2 laipsnių šalčio iki 3 laipsnių šilumos, dieną 0–5 laipsniai šilumos.
