Sekmadienį, gruodžio 4 d., nuo Panevėžio važiavęs „Volkswagen Golf“ sustojo, kai jo vairuotojas norėjo pasukti į kairę. Automobilį kliudė iš paskos važiavęs vilkikas „Scania“ su puspriekabe ir nubloškė „VW Golf“ į Panevėžio pusėn važiuojantį autobusą „Setra“. Po to vilkikas išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su „Audi A6“. Per didžiulę avariją žuvo abiejų lengvųjų automobilių vairuotojai. Dar dviems suaugusiems ir dviem mergaitėms prireikė skubios medikų pagalbos.

Kokios galėjo būti šios nelaimės priežastys? Kaip aiškina specialistai, dėl šios ir daugybės panašių avarijų Lietuvoje didele dalimi kaltos slidžios kelių dangos, padengtos plonu prispausto sniego sluoksniu. Lietuvos automobilių kelių direkcijos Valstybinių kelių priežiūros skyriaus vedėjas R. Indrulėnas apibūdina dabartinę situaciją keliuose: „Šiandien dauguma kelių Lietuvoje neapsnigti, tačiau šlapi. O kadangi pati kelio danga jau gerą mėnesį įšalusi, vairuoti labai slidu. Blogiausia situacija rajoniniuose keliuose, kur pravažiuoja iki 1000 automobilių per parą, ypač žvyrkeliuose.“

Avaringiausias metas būna, kai temperatūra svyruoja nuo -4 iki 4 laipsnių. Kai palija ant pratirpusio sniego, naktį susidaro skaidrus, o ne baltas ledas. „Tai vadinamasis juodasis ledas. Jis persišviečia ir yra pats pavojingiausias“, - aiškina R. Indrulėnas.

Patekus ant juodojo ledo gali apimti jausmas, kad automobilis tarsi plaukia, o ne važiuoja, kadangi pagrindas būna ypatingai lygus ir slidus. Tokiu atveju reikia laikyti priekinius ratus pasuktus į tą pusę, kur reikia važiuoti. Vairas yra svarbiausias įrankis kovojant su slidimu. Automobiliuose su stabdžių antiblokavimo sistema (ABS), kai ratai yra nukreipti ten, kur reikia, – galite švelniai stabdyti. Svarbiausia, aiškina ekspertas, švelniai sumažinti greitį.

Pavojingos eismo sąlygos, pasak LAKD atstovo, susidaro kasmet maždaug nuo spalio iki balandžio mėnesio. Visus tuos mėnesius reikia barstyti kelius. Ketvirtadienį, teigia pašnekovas, iki 9 val. ryto kai kur jau po 2 kartus nubarstyti keliai.

Valstybinės reikšmės keliai skirstomi į magistralinius, krašto ir rajoninius kelius. Taigi krašto keliai barstomi šlapia druska (kuri prieš išberiant yra sudrėkinama druskos tirpalu, kad geriau priliptų prie dangos ir greičiau tirpdytų sniegą), o rajoniniai keliai – druskos ir smėlio mišiniais. Magistralės barstomos nuo 4 val. ryto iki 22 val. vakaro. Išskyrus „Via Baltica“ ir magistralę Vilnius-Kaunas-Klaipėda: šie du prižiūrimi nuolat, visą parą. Vis dėlto avarijų vis tiek pasitaiko.

Kad būtų išvengta skaudžių avarijų, labai daug, anot R. Indrulėno, priklauso nuo vairuotojų: „Neįtikėtina, bet vis dar atsiranda vairuotojų, važiuojančių vasarinėmis padangomis. Negana to, ne visi įsisąmonino, kad jau žiema – laksto kaip akis išdegę, net sniego purslai tyška ant langų viduryje miesto. Labai negerai, kad vairuotojai pervertina save ir savo transporto priemones“.

Specialistas įspėja vairuotojus, kad šiuo metu ypač būtina laikytis saugaus atstumo tarp automobilių, nelenktyniauti bei visapusiškai paruošti automobilį žiemai. Be to, vairuojant žiemos metu visada patartina vairuoti švelniai ir vengti staigių judesių ir manevrų.