Daug žmonių šioje situacijoje neapsidairo

Ketvirtadienio rytą Bendrasis pagalbos centras pranešė, kad geležinkelio pervažoje, važiuojant nuo Kaišiadorių į Tauckūnus, lokomotyvas kliudė automobilį „Toyota“, kuriame buvo du žmonės. Automobilį vairavęs vyras neišgyveno, o šalia važiavusi keleivė sunkiai sužalota.

Avarijų, kuomet susiduria automobiliai ir traukiniai, pagrindinė ir dažniausia priežastis yra paprasta: vairuotojai neatidžiai pasižiūri, ar neatvažiuoja traukinys. Pagal Kelių eismo taisyklių 173 straipsnį, įvažiuodamas į geležinkelio pervažą ir važiuodamas per ją, vairuotojas privalo vadovautis kelio ženklais, ženklinimu, užtvaro padėtimi, šviesoforų ir geležinkelio pervažos budėtojų (reguliuotojų) signalais. Prieš įvažiuodamas į geležinkelio pervažą, vairuotojas visais atvejais privalo įsitikinti, kad prie geležinkelio pervažos nėra artėjančios bėginės transporto priemonės.

Saugaus eismo specialistas Artūras Pakėnas tikina, jog nemažai skubančių žmonių pasikliauja tik šviesoforo rodomu signalu, tačiau tai yra didelė klaida. „Nepriklausomai nuo to, ar dega eismą leidžiančios spalvos šviesoforo signalas geležinkelio pervažoje ar ne, vairuotojas vis tiek privalo įsitikinti pats, ar neatvažiuoja traukinys. Eismo taisyklės nenumato išimčių, jog pervažoje su šviesoforu mums patiems nereikia apsidairyti, bet tai yra būtina“, – perspėja saugaus eismo ekspertas.
Geležinkelis

Apsidairyti ir įsitikinti, ar geležinkelio pervaža neatvažiuoja traukinys, kainuoja vos keletą sekundžių, tačiau tai gali išgelbėti gyvybes. „Turbūt jums teko matyti kokį nors filmą apie karą – ten partizanai glausdavo akį prie taikiklio ir žiūrėdavo, ar neatvažiuoja vokiečių traukinys. Jums šito daryti nereikia – reikia tiesiog pasukti galvą į kairę ir į dešinę. Juk nenutrūks galva“, – aiškina A. Pakėnas.

Negalima pasitikėti vien šviesoforo signalu

Vis dėlto kai kurie vairuotojai to nepadaro ir paprasčiausiai pasitiki šviesoforu, o tai yra labai rizikinga, nes šviesoforas nevisad veikia. „Šviesofore gali būti perdegusi lemputė, galbūt kas nors kabelį nušvilpė – visko gali būti. Turime patys būti atsakingi už save ir apsidairyti – tuomet tokių avarijų nebus, juk jos labai paprastos. Kaip galima nepamatyti traukinio – juk jis toks didelis“, – stebisi saugaus eismo specialistas.

Pirminiais duomenimis, eismo įvykio metu žuvo automobilio vairuotojas, gimęs 1942 m. Su juo važiavusi moteris patyrė sunkius sužalojimus ir buvo pristatyta į gydymo įstaigą Kaune. Šios avarijos scenarijus visuomet būna liūdnas. Pasak A. Pakėno, dažniausiai tokiuose eismo įvykiuose dalyvavę žmonės neišgyvena.

„Tik įsivaizduokite traukinį – toks baisenybė! Aišku, kad tokių avarijų pasekmės visada būna skaudžios, deja. Pastebiu, jog dažniausiai tokie eismo įvykiai būna susiję su girtumu, dažniausiai vairuotojas būna išgėręs alkoholio. Žinoma, taip būna ne visada – tikrai yra ir tokių atvejų, kai ir blaivus neatsakingas vairuotojas neapsidairo. Nedega raudonas šviesoforo signalas, ir lekia. Tai išties didelė bėda“, – tikina pašnekovas.
Lokomotyvas susidūrė su automobiliu

Dėl didelio transporto priemonių masių skirtumo pasekmės būna tragiškos

Paklaustas, kiek panašių eismo įvykių nutinka keliuose, saugaus eismo specialistas atsako, jog tikrai daugiau, nei mums visiems norėtųsi. Lietuvoje per metus suskaičiuojama apie 10-20 avarijų, kurios įvyksta geležinkelio pervažose.

A. Pakėnas pataria vairuotojams, nepriklausomai nuo situacijos, nepasitikėti šviesoforais ir, visų pirma, patiems įsitikinti, ar neatvažiuoja traukinys. „Aišku, jokiu būdu nevažiuokime, kai nuleistas užtvaras, kai dega raudonas šviesoforo signalas. O tada, kai nedega, nelėkime nesustoję, nes nesvarbu, ką jis rodo – vis tiek turime saugumu įsitikinti patys“, – pataria saugaus eismo ekspertas.

Tiesa, dėl geležinkelių pervažose įvykstančių avarijų kaltas gali būti ne vien žmogaus nedėmesingumas. VĮ „Vilniaus regiono keliai“ saugaus eismo specialistė Arina Minkevič tikina, jog kartais tokios avarijos nutinka ir dėl blogos automobilių techninės būklės ir gedimų. Nors dažniausiai šias avarijas lemia žmogiškasis veiksnys – neatsargumas, dažnai vairuotojas netinkamai įvertina savo transporto priemonės techninę būklę, kuomet ji būna netinkama eksploatuoti.
Traukinys

Dažniausiai dalyvaujant geležinkelio transportui įvykstančios avarijos – dviejų transporto priemonių susidūrimas. Dėl susiduriančių transporto priemonių didelio masės skirtumo šių avarijų pasekmės dažniausiai būna tragiškos.

Avarijoms išvengti imamasi specialių priemonių

„Mūsų keliuose tikrai labai retai pasitaiko tokios avarijos, kuomet susiduria traukinys ir automobilis. Galiu teigti, jog praėjusiais metais mūsų prižiūrimuose Vilniaus apskrityje esančiuose keliuose tikrai nebuvo jokių panašių eismo įvykių“, – tikina A. Minkevič.

Pasak saugaus eismo specialistės, avarijų, kuriose susiduria automobiliai ir traukiniai, siekiama išvengti įrengiant papildomus šviečiančius kelio ženklus, o ypač avaringose sankryžose – RA3 kelio ženklus su deimantine atspindžio plėvele.

„Lietuvos geležinkelių“ atstovai tikina, jog traukinio mašinistas dažniausiai negali sustabdyti traukinio laiku (neįvykus nelaimei), kadangi traukinio stabdymo kelias – apie 1 km (priklausomai nuo traukinio greičio).

Atstovų teigimu, efektyviausia priemonė eismo įvykių geležinkelio pervažose skaičiui mažinti – kelio susikirtimų su geležinkeliu skirtinguose lygiuose (tiltų, viadukų ir pan.) įrengimas.

„Vairuotojus primygtinai raginame būti budriais ir kertant pervažą vadovautis Kelių eismo taisyklių reikalavimais: prieš pradedant judėti per geležinkelio pervažą ir judant per ją, vadovautis kelio ženklais, ženklinimu, užtvaro padėtimi, šviesoforų, garso ir geležinkelio pervažos budėtojų (reguliuotojų) signalais. Prieš pradėdamas judėti per geležinkelio pervažą, vairuotojas visais atvejais privalo įsitikinti, kad prie geležinkelio pervažos neartėja bėginė transporto priemonė“, – perspėja pašnekovė.

Šiemet dėl vairuotojų kaltės įvyko 4 susidūrimai

2016 m. geležinkelio pervažose ne dėl Lietuvos geležinkelių darbuotojų kaltės įvyko 4 eismo įvykiai, kurių metu riedmenys susidūrė su autotransporto priemonėmis. Jų metu 1 žmogus žuvo (Kaišiadorys–Livintai pervažoje lapkričio 10 d.) ir 4 sužeisti.

Retais atvejais avarijos gali įvykti ir dėl geležinkelio defektų. Įstatyme „Dėl Geležinkelių transporto eismo įvykių tyrimo ir jų padarinių likvidavimo nuostatų patvirtinimo“ skelbiama, jog jeigu įtariama, kad eismo įvykis įvyko dėl projektavimo, gamybos, statybos, montavimo ir remonto darbų defektų, kviečiami šiuos darbus atlikusiųjų atstovai dalyvauti tyrime ir pateikti paaiškinimus. Išnagrinėjus eismo įvykio tyrimo bylą, nustatomi kaltieji ir traukiami baudžiamojon atsakomybėn.

Visų su eismo įvykiu susijusių asmenų gali būti pareikalauta pateikti tyrimui reikalingus dokumentus. 51-ame dokumento straipsnyje teigiama, jog asmenys, žinoję apie eismo įvykį bei avarinę situaciją ir nepranešę apie šį faktą arba asmenys, trukdę atlikti tyrimą, atsisakę pateikti reikalingus įrašus, informaciją ir dokumentus arba slėpę, pakeitę ar sunaikinę juos, atsako įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (24)