Mirtinai sužalotas dviratininkas
Praradus dėmesį, ypač tamsiu paros metus, dviratininkai patenka į baisias avarijas. Viena tokių užfiksuota Vilkaviškio rajone, kai neapdairiai į pagrindinį kelią išvažiavo dviratininkas.
Policijos pareigūnai informuoja, kad spalio 23 d. apie 19 val. 30 min. Vilkaviškio r., kelio Marijampolė–Kybartai–Kaliningradas 22-ame km, automobilis „Audi“, vairuojamas vyro (g. 1956 m.), kliudė ir mirtinai sužalojo dviračiu iš šalutinio į pagrindinį kelią išvažiavusį vyrą (g. 1965 m.).
Ribojamas dviratininkų amžius
Policija vis dar aiškinasi įvykio aplinkybes, tačiau būtina prisiminti dviratininkams galiojančias Kelių eismo taisykles, kad tokių nelaimių būtų kuo mažiau.
Kelių eismo taisyklėse reikalavimai dviračių vairuotojams yra išdėstyti atskirame skyriuje. Jame pažymima, kad važiuoti važiuojamąja dalimi dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims, o išklausiusiems Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos nustatytą mokymo kursą ir turintiems mokyklos išduotą pažymėjimą, – ne jaunesniems kaip 12 metų asmenims. Prižiūrint suaugusiajam, važiuoti važiuojamąja dalimi dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 8 metų asmenims. Gyvenamojoje zonoje dviračių vairuotojų amžius neribojamas.
Dviratininkai ne taip supranta taisykles
Dviračio vairuotojui leidžiama važiuoti keliu tik tvarkingą stabdį ir garso signalą turinčiu dviračiu. Dviračio gale turi būti raudonas šviesos atšvaitas arba raudonos šviesos žibintas, iš abiejų šonų – oranžiniai šviesos atšvaitai, pritvirtinti prie ratų stipinų. Važiuodamas važiuojamąja dalimi, dviračio vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o gale – raudonos šviesos žibintas. Važiuojant keliu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o dviračio gale – raudonos šviesos žibintas ir dviračio vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais. Dviračio vairuotojas (keleivis) iki 18 metų, važiuodamas (vežamas) keliu, privalo būti užsidėjęs ir užsisegęs dviratininko šalmą. Vyresniam kaip 18 metų asmeniui, dviračiu važiuojančiam keliu, rekomenduojama būti užsidėjus ir užsisegus dviratininko šalmą.
Sostinės vairavimo mokyklos teorijos mokytojas Egidijus Šimkus pastebi, kad dviratininkai dažnai nepaiso pastarosios taisyklės ir tamsiu paros metu nedėvi liemenės.
„Jie dažnai maišo, kada reikia dėvėti liemenę, kada užtenka tik žibintų. Bet juk viskas yra parašyta Kelių eismo taisyklėse. Tamsiu paros metu važiuoja be liemenių, nes turi žibintus, bet nežino, kad jiems ir liemenė reikalinga“, – sako E. Šimkus.
Nežino, kaip elgtis važiuojamojoje kelio dalyje
Pasak specialisto, dviratininkai taip pat nežino, kaip ir kur jiems galima dalyvauti eisme. Važiuoti dviračiu leidžiama tik dviračių takais arba dviračių juostomis, o kur jų nėra, – tam tinkamu (su asfalto arba betono danga) kelkraščiu pagal eismo kryptį. Kai dviračių tako, dviračių juostos, kelkraščio nėra arba jais važiuoti negalima (duobėti ir panašiai), leidžiama važiuoti šaligatviu arba viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto, išskyrus Taisyklių 106 punkte nurodytus atvejus, taip pat kai reikia apvažiuoti kliūtį, važiuoti tiesiai, kai iš pirmosios eismo juostos leidžiama sukti tik į dešinę. Važiuodamas kelkraščiu, pėsčiųjų ir dviračių taku, šaligatviu, dviračio vairuotojas privalo duoti kelią pėstiesiems, neturi jiems trukdyti ar kelti pavojaus, o pro pat pėsčiąjį leidžiama važiuoti greičiu, kuris yra artimas pėsčiojo judėjimo greičiui (3–7 km/h), paliekant tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.
Kada privaloma dviratį vestis
Dviračio vairuotojui, važiuojančiam važiuojamąja dalimi, prireikus pasukti į kairę, apsisukti ar pervažiuoti į kitą kelio pusę, rekomenduojama nulipti nuo dviračio ir kirsti važiuojamąją dalį vedantis dviratį, jeigu eismo sąlygos to reikalauja. Tokios pat taisyklės galioja ir važiuojant per perėją, tačiau E. Šimkūnas vardija atvejus, kuomet jam teko per perėją praleisti dviračiu važiuojantį ir taisyklių nepaisantį asmenį.
„Nuo to laiko, kai įsigaliojo taisyklė, kad dviratį reikia persivesti, mačiau gal 8 dviratininkus, kurie paisė šios taisyklės. Visi kiti važiuoja ir net nesiruošia nuo dviračio nulipti. Aš klausiau mokinių, ar jie taip daro ir kodėl. Jų atsakymas buvo, kad taip tiesiog greičiau. Na, bet vairuotojas tai nespės greičiau sustabdyti, dviratininkui staigiai išlėkus į gatvę“, – teigia vairavimo teorijos mokytojas.
Kitos taisyklės reglamentuoja, kad dviračio vairuotojas, norėdamas kirsti važiuojamąją dalį ten, kur eismas nereguliuojamas, privalo praleisti važiuojamąja dalimi važiuojančias transporto priemones, išskyrus tuos atvejus, kai kerta išvažiavimus iš šalia kelio esančių teritorijų, gyvenamosios zonos, kiemo, stovėjimo aikštelės, kai kerta važiuojamąją dalį, į kurią kiti vairuotojai suka. Taip pat dviračio vairuotojui dviračio juosta leidžiama važiuoti tik ta pačia kryptimi, kuria vyksta kitų transporto priemonių eismas gretima eismo juosta.
Per mažai socialinių akcijų bei prevencijos
Dviračių taku ar dviračių juosta dviračio vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau tako (jiems skirtos tako dalies) ar juostos dešiniojo krašto. Jeigu pėsčiųjų ir dviračių take ar šaligatvyje horizontaliuoju ženklinimu (dviračio simboliu) yra paženklinta dviračių eismui skirta tako (šaligatvio) dalis, dviračio vairuotojas privalo važiuoti tik ja ir kuo arčiau jos dešiniojo krašto. Vietose, kur eismą reguliuoja šviesoforai, dviračių vairuotojai privalo paisyti šviesoforų su dviračio simboliu, o kai jų nėra, – transporto šviesoforų signalų.
Sostinės vairavimo mokyklos teorijos mokytojas E. Šimkus mano, kad trūksta socialinių iniciatyvų auklėjant dviratininkus.
„Tai yra didžiulė problema ir ją labai stipriai turi spręsti policija. Dar, žinoma, patys žmonės turi būti infomuojami, tai žiniasklaida irgi turi prisidėti. Kol kas dviratininkų kultūros šalyje nėra“, – komentuoja E. Šimkus.
Lietuvoje yra viešinama ir vykdoma nemažai prevencijos programų, paliečiančių automobilių vairuotojus, nesilaikančius Kelių eismo taisyklių, tačiau labai nedaug socialinių akcijų, edukacinių programų ar kitų priemonių imamasi, norint kelti ir dviračių vairuotojų kultūrą. Jų skaičius šalyje nuolat auga.
